Augalai yra gyvybiškai svarbūs organizmai, atsiradę prieš daugiau nei 400 milijonų metų. Jie yra labai įvairūs – pasaulyje egzistuoja apie 500 000 augalų rūšių, o Lietuvoje natūraliai auga apie 1350. Augalai klasifikuojami remiantis keliais pagrindiniais požymiais: apytakos audinių buvimu (samanos jų neturi, o visi kiti augalai turi), dauginimosi būdu (sporomis arba sėklomis) ir žiedų bei vaisių buvimu (tik gaubtasėkliai augalai turi žiedus ir vaisius). Plikasėkliai, pavyzdžiui, pušys ir eglės, dauginasi sėklomis, bet jos nėra apsaugotos vaisiumi, o susidaro kankorėžiuose.

Gaubtasėkliai – tai augalai, kurių sėklas gaubia apyvaisis, o svarbiausias jų skiriamasis bruožas – žiedai. Gaubtasėkliams priklauso medžiai, krūmai ir žoliniai augalai. Jų lapai dažniausiai yra plokšti, todėl fotosintezė vyksta labai efektyviai. Šie augalai yra nepaprastai svarbūs: jie yra pagrindinis maisto šaltinis daugeliui gyvūnų ir žmonių, taip pat teikia prieglobstį, naudojami kaip žaliava maisto produktams, vaistams, tekstilės gaminiams ir kt. Tačiau svarbu paminėti, kad kai kurie gaubtasėkliai, pavyzdžiui, gausialapis lubinas, gali būti invaziniai.

Kiminas yra pelkėse auganti samana. Jo lapuose yra daug negyvų ląstelių, kurios veikia kaip rezervuarai, kaupiantys vandenį. Elodėja – vandens augalas, priklausantis gaubtasėkliams. Jos lapuose daugiausia randama asimiliacinio audinio ląstelių, kuriose vyksta fotosintezė. Kiminai pasižymi ypatinga savybe – jie gali sugerti labai daug vandens (20–25 kartus daugiau, nei sveria patys) ir išskiria rūgštis, kurios stabdo puvimą. Dėl šios priežasties iš negyvų kiminų susidaro durpės.

Nuostabioji velvičija (lot. Welwitschia mirabilis) – unikalus augalas, augantis Namibo dykumoje. Ji turi labai trumpą, į žemę įsiskverbusį kamieną ir tik du lapus, kurie nuolat auga iš pamato. Šie lapai gali užaugti iki įspūdingo ilgio – 2–4 metrų, o kartais net ir daugiau. Velvičija, kaip ir plikasėkliai, dauginasi sėklomis, kurios susidaro kankorėžiuose. Dėl savo unikalumo ir retumo, velvičija yra saugoma.

Plikasėkliai – tai augalai, kurių sėklos nėra paslėptos apyvaisyje. Lietuvoje natūraliai auga paprastoji pušis, paprastoji eglė ir paprastasis kadagys. Kitos rūšys, pavyzdžiui, maumedžiai ar kiparisai, yra atvežtinės. Plikasėkliai yra gerai prisitaikę taupyti vandenį: jie turi tvirtas, giliai įsišaknijančias šaknis, spygliškus lapus, kuriuos dengia stora vaškinė kutikulė, o žiotelės yra įdubusios. Sėklos vystosi kankorėžiuose. Jas platina vėjas ir gyvūnai.

Pupinių šeimos augalai išsiskiria tuo, kad ant jų šaknų formuojasi gumbeliai. Tuose gumbeliuose gyvena azotą fiksuojančios bakterijos. Šios bakterijos atlieka labai svarbią funkciją – jos paverčia ore esantį molekulinį azotą (N2) į augalams prieinamus azoto junginius, pavyzdžiui, amonio jonus (NH4+). Pupinių šeimos augalus galima atpažinti pagal specifinius žiedų ir lapų požymius.

Pušinių šeimos augalus galima atpažinti pagal jų spyglius ir šakas. Kėnio spygliai yra plokšti, buki ir auga pavieniui ant švelnių šakų. Eglės spygliai – keturbriauniai, dygūs, taip pat auga pavieniui, tačiau šakos yra šiurkščios. Pušies spygliai yra kieti ir auga kuokštais po du (paprastosios pušies atveju) arba po penkis (pvz., veimutinės pušies). Maumedžio spygliai yra minkšti ir auga kuokštais po 20–40 ant trumpųjų ūglių.

Samanos yra patys paprasčiausi sausumos augalai. Jos neturi nei apytakos audinių, nei šaknų. Vanduo ir jame ištirpusios maisto medžiagos juda iš ląstelės į ląstelę, todėl šis procesas yra lėtas. Samanos dauginasi sporomis. Sporos subręsta specialiose dėžutėse – sporinėse. Lietuvoje labai paplitusios samanos yra paprastasis gegužlinis ir paprastoji šilsamanė.

Paparčiai, asiūkliai ir pataisai priklauso sporinių induočių grupei. Jie turi apytakos audinius ir šaknis, tačiau dauginasi sporomis, o ne sėklomis, ir neturi žiedų. Šie augalai dirvožemyje įsitvirtina šakniastiebiais. Pataisai yra gana reti, todėl daugelis jų rūšių yra saugomos. Įdomu tai, kad prieš maždaug 300 milijonų metų, Žemėje augę sporiniai induočiai turėjo didelę įtaką formuojantis Žemės uolienoms – iš jų liekanų susidarė akmens anglys.