Augalų vegetatyviniai organai

Šioje temoje nagrinėjami vegetatyviniai augalų organai – šaknys, stiebas ir lapai – bei jų funkcijos, pavyzdžiui, medžiagų įsisavinimas, fotosintezė ir augalo įsitvirtinimas. Taip pat aptariama, kaip šie organai prisitaiko prie skirtingų aplinkos sąlygų, įskaitant drėgmės ir šviesos prieinamumą. Galiausiai, trumpai apžvelgiama augalų vegetacija Lietuvoje.

Augalų vegetacija
Augalų augimas, vadinamas vegetacija, Lietuvoje dažniausiai trunka nuo pavasario iki rudens. Stelmužės ąžuolas ir europinis maumedis Dėgsnės miške – išskirtiniai Lietuvos augalai.
Augalų vegetatyviniai organai
Augalų vegetatyviniai organai – šaknys, stiebas ir lapai – atlieka esmines funkcijas. Šaknys įtvirtina augalą, siurbia vandenį ir mineralus. Stiebas perneša medžiagas ir iškelia lapus. Lapuose vyksta fotosintezė, gaminanti organines medžiagas.
Lapų ypatybės
Lapai – pagrindiniai fotosintezės organai. Juose iš anglies dioksido ir vandens, veikiant saulės šviesai, gaminamos organinės medžiagos. Lapuose vyksta dujų apykaita ir vandens garinimas.
Šaknų funkcijos
Išsivysčiusios dygstant sėklai, šaknys įtvirtina augalą ir siurbia vandenį su mineralinėmis medžiagomis. Kai kurios šaknys kaupia maisto atsargas.
Stiebo sandara
Stiebas perneša medžiagas tarp šaknų ir lapų: vandenį ir mineralus į lapus, o fotosintezės produktus – į kitas dalis. Stiebas taip pat iškelia lapus į šviesą.
Vabzdžiaėdžiai augalai
Lietuvoje auga vabzdžiaėdžiai augalai: saulašarės, skendeniai, aldrūnės ir tuklės. Jie auga skurdžiuose dirvožemiuose ir gaudo vabzdžius, kad gautų trūkstamų medžiagų, ypač azoto.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com