Mechaninių svyravimų rūšys ir rezonansas

Šioje temoje nagrinėjamos mechaninių svyravimų rūšys: laisvieji ir priverstiniai, slopinamieji ir neslopinamieji svyravimai. Taip pat aptariamas rezonanso reiškinys, jo žala bei nauda, iliustruojant pavyzdžiais. Galiausiai paaiškinama, kaip išvengti neigiamo rezonanso poveikio.

Neslopinamieji svyravimai laikrodyje
Švytuokliniuose laikrodžiuose, nepaisant trinties, švytuoklės svyravimai išlieka neslopinami. Taip yra todėl, kad laikrodžio mechanizmas, varomas svarmens arba elektros varikliuko, periodiškai suteikia švytuoklei energijos, kompensuodamas energijos nuostolius.
Rezonansas
Rezonansas – tai reiškinys, kai išorinės jėgos dažnis sutampa su sistemos savuoju dažniu, dėl ko svyravimų amplitudė smarkiai padidėja. Tai gali turėti tiek neigiamų (pvz., tiltų griūtis), tiek teigiamų (pvz., garso stiprinimas muzikos instrumentuose) pasekmių.
Slopinamieji ir neslopinamieji svyravimai
Slopinamieji svyravimai – tai tokie svyravimai, kurių amplitudė laikui bėgant mažėja dėl energijos nuostolių (pvz., dėl trinties). Neslopinamieji svyravimai – tai idealizuoti svyravimai, kurių amplitudė išlieka pastovi. Norint pasiekti neslopinamuosius svyravimus, sistemai reikia nuolat tiekti energiją.
Svyravimų rūšys
Svyravimai skirstomi į dvi pagrindines rūšis: laisvuosius ir priverstinius. Laisvieji svyravimai vyksta, kai sistemai suteikiama pradinė energija, o vėliau ji svyruoja be išorinio poveikio (pvz., matematinė svyruoklė). Priverstiniai svyravimai vyksta, kai sistema yra nuolat veikiama išorinės jėgos.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com