Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis, skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Paprastieji angliavandeniai, tokie kaip gliukozė, fruktozė ir galaktozė, suteikia greitą energijos pliūpsnį. Sudėtiniai angliavandeniai, pavyzdžiui, krakmolas ir glikogenas, yra ilgalaikės energijos šaltinis. Skaidulinės medžiagos, tokios kaip celiuliozė, esanti augaliniuose produktuose, gerina virškinimą ir padeda reguliuoti riebalų apykaitą. Virškinimo metu polisacharidai yra skaidomi iki monosacharidų.

Baltymai yra pagrindinė statybinė medžiaga, būtina ląstelių augimui ir atsinaujinimui. Jie taip pat dalyvauja antikūnų, hormonų, hemoglobino ir fermentų gamyboje. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių, kurios skirstomos į pakeičiamąsias ir nepakeičiamąsias. Nepakeičiamosios aminorūgštys yra būtinos, nes organizmas jų pats negali pasigaminti, todėl jas reikia gauti su maistu. Gyvūniniai produktai, tokie kaip mėsa ir žuvis, yra geras nepakeičiamųjų aminorūgščių šaltinis.

Mityba yra gyvybiškai svarbus procesas, kurio metu organizmas aprūpinamas energija ir statybinėmis medžiagomis. Maisto medžiagos, tokios kaip baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos ir vanduo, yra būtinos visoms organizmo funkcijoms. Svarbu, kad mityba būtų subalansuota, t. y. atitiktų individualius organizmo poreikius. Nepakeičiamosios aminorūgštys, gaunamos su maistu, yra būtinos baltymų sintezei. Riebalai skirstomi į sočiuosius ir nesočiuosius, o cholesterolis – į „gerąjį“ (DTL) ir „blogąjį“ (MTL). Rekomenduojamas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis maiste padeda užtikrinti optimalią sveikatą.

Riebalai, kaip ir angliavandeniai, yra svarbus energijos šaltinis. Jie skirstomi į augalinius ir gyvūninius. Augaliniai riebalai, turintys daug nesočiųjų riebalų rūgščių, yra naudingesni sveikatai nei gyvūniniai, kuriuose vyrauja sočiosios riebalų rūgštys. Linolo ir linoleno rūgštys yra būtinosios, nes organizmas jų pats negamina. Jos atlieka svarbų vaidmenį kraujo krešėjime, kraujospūdžio reguliavime, imuniteto palaikyme ir kitose funkcijose. Nesočiosios riebalų rūgštys padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Svarbu atkreipti dėmesį į „gerąjį“ (DTL) ir „blogąjį“ (MTL) cholesterolį, nes pastarasis didina aterosklerozės riziką.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia subalansuotos mitybos svarbą. Saikinga, įvairi ir subalansuota mityba, tenkinanti individualius žmogaus būtinųjų maisto medžiagų poreikius, yra esminė geros sveikatos sąlyga. Organizmui būtini baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės bei skaidulinės medžiagos ir vanduo.

Vanduo ir mineralinės medžiagos yra būtini organizmo gyvybei palaikyti. Vanduo yra pagrindinė terpė, kurioje vyksta visos cheminės reakcijos. Jis taip pat perneša maistines medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą ir padeda šalinti medžiagų apykaitos produktus. Mineralinės medžiagos yra būtinos įvairioms organizmo funkcijoms, įskaitant kaulų stiprumą, nervų sistemos veiklą ir raumenų susitraukimą. Skirtingai nei maisto medžiagų, vandens atsargos organizme nesikaupia, todėl jį būtina nuolat papildyti.