Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis organizme. Jų gausu augaliniuose produktuose, pavyzdžiui, juodoje duonoje ir liesame piene. Angliavandenių trūkumas gali sukelti sveikatos sutrikimus, nes smegenys, ypač aktyvios veiklos metu, naudoja tik angliavandenius.

Baltymai yra aminorūgščių šaltinis, būtinas audinių ir ląstelių atsinaujinimui, fermentų ir hormonų gamybai. Baltymų kiekis skiriasi įvairiuose maisto produktuose (pvz., piene ir vištienoje). Baltymų maistinė vertė priklauso nuo juos sudarančių aminorūgščių, iš kurių aštuonios yra nepakeičiamosios (triptofanas, leucinas, izoleucinas, $v$alinas, treoninas, lizinas, metioninas, fenilalaninas) ir turi būti gaunamos su maistu. Gyvūniniai baltymai turi visas nepakeičiamąsias aminorūgštis, o augaliniai - ne visas.

Nedideli cheminių elementų kiekiai yra būtini organizmui. Pavyzdžiui, geležis (\(\text{Fe}\)) yra hemoglobino ir mioglobino dalis, randama mėsoje ir lapinėse daržovėse. Kalcis (\(\text{Ca}\)) mažina nervų sistemos jautrumą, randamas piene ir riešutuose. Fosforas (\(\text{P}\)) svarbus energijos tiekėjas, randamas grūduose ir žuvyje. Jodas (\(\text{J}\)) svarbus skydliaukės hormonams, randamas jūros žuvyse.

Cholesterolis yra steroidų rūšis, būtina ląstelių membranų sintezei, vitamino \(D\) sintezei, tulžies rūgščių sintezei, hormonų (progesterono, androgenų, estrogenų) sintezei ir nervų sistemos ląstelėms. Problema yra cholesterolio perteklius, susidarantis vartojant per daug sočiųjų (gyvūninių) riebalų.

Kalorija (cal) yra energijos matavimo vienetas. 1 kalorija atitinka energiją, kurios reikia 1 gramui vandens pakelti \(1^\circ \text{C}\) temperatūrą. Kalorijų skaičius rodo, kiek energijos yra maisto produkte. Riebalai suteikia daugiau nei dvigubai daugiau energijos (9 kcal/g) nei angliavandeniai (4 kcal/g) ar baltymai (4 kcal/g).

Lipidai, įskaitant riebalus, yra svarbi maisto medžiaga. Riebalai būna augaliniai ir gyvūniniai. Augaliniuose riebaluose gausu organizmui būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių (\(\text{linolo, linoleno, arachidono}\)), kurios yra biologiškai vertingesnės už sočiąsias. Šios rūgštys skatina junginių, reguliuojančių kraujo krešėjimą ir kraujospūdį, gamybą, palaiko imunitetą ir yra būtinos endokrininės sistemos veiklai. Nesočiųjų riebalų rūgščių trūkumas gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus.

Maistinės skaidulos (ląsteliena) yra augalinių produktų sudedamoji dalis, atspari žmogaus virškinimo fermentų poveikiui. Jos skirstomos į tirpiąsias (avižos, obuoliai, ankštinės daržovės) ir netirpiąsias (javai, daržovės). Tirpiosios skaidulos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, o netirpiosios – pagreitina maisto slinkimą žarnynu.

Žmogaus organizmui reikalingos įvairios maisto medžiagos, užtikrinančios gerą savijautą ir sveikatą. Jos naudojamos ląstelių ir audinių augimui bei atsinaujinimui (pvz., baltymai), energijos gamybai (angliavandeniai ir riebalai) ir kitų medžiagų sintezei (pvz., hormonų). Svarbu vartoti įvairų maistą, kad organizmas gautų visas būtinas medžiagas: angliavandenius, baltymus, lipidus, vitaminus ir cheminius elementus.

Vitaminai yra smulkiamolekuliai organiniai junginiai, gaunami su maistu. Jie neteikia energijos, bet dalyvauja organizmo medžiagų apykaitoje kaip kofermentai. Vitaminų trūkumas gali sutrikdyti biocheminius procesus. Kai kuriuos vitaminus (\(B\) grupės ir \(K\)) sintetina žarnyno bakterijos, vitamino \(D\) gaunama su maistu ir sintetinama odoje, veikiant ultravioletiniams spinduliams. Pateikiami pavyzdžiai: Vitaminas \(A\) (kepenys, morkos; svarbus regėjimui), Vitaminas \(C\) (brokoliai, apelsinai; stiprina imunitetą), Vitaminas \(D\) (pienas, lašiša; svarbus kaulams), Vitaminas \(B_1\) (mėsa, riešutai; svarbus angliavandenių apykaitai), Vitaminas \(B_2\) (lapinės daržovės, grikiai; svarbus regai), Vitaminas \(B_{12}\) (tik gyvūniniuose produktuose; svarbus kraujodarai), Vitaminas \(E\) (aliejai, grūdai; antioksidantas).

Retinolis (vitaminas A) gali būti sintetinamas iš karoteno. Jo trūkumas gali sukelti odos ir plaukų sausėjimą, vištakumą (blogas matymas prieblandoje) ir akių sausmę. Vištakumas atsiranda dėl tinklainės stiebelių veiklos sutrikimo arba dėl regos pigmentų nepakankamumo.