Šioje temoje nagrinėjama branduolių sintezės reiškinį, vykstantį esant labai aukštai temperatūrai, ir jo potencialą tapti švarios energijos šaltiniu Žemėje. Sužinoma apie šio proceso metu naudojamą kurą, gaunamą energijos kiekį ir jo poveikį aplinkai. Taip pat aptariama, kodėl mokslininkai siekia atkurti šį procesą Žemėje.

Šioje temoje susipažįstama su izotopų panaudojimu nustatant archeologinių radinių, uolienų ir organinių liekanų amžių. Sužinoma, kaip veikia radioaktyviosios anglies datavimo metodas, pagrįstas C-14 izotopo skilimu, ir kokie yra šio metodo trūkumai. Taip pat aptariama, kaip šis metodas buvo pritaikytas nustatant Turino drobulės amžių.

Šioje temoje aptariamas branduolinės energijos gamybos procesas, pradedant urano kasyba ir baigiant branduolinių atliekų tvarkymu. Taip pat aprašoma branduolinio kuro gamyba, įskaitant urano sodrinimą ir kuro elementų surinkimą. Galiausiai, nagrinėjami įvairūs branduolinių atliekų tipai ir jų saugojimo būdai.

Šioje temoje nagrinėjama Fukušimos atominės elektrinės avarija, įvykusi dėl žemės drebėjimo ir cunamio. Aptariama avarijos priežastis – reaktorių aušinimo sistemų gedimai, vandenilio sprogimai ir radioaktyviųjų medžiagų pasklidimas, bei padariniai aplinkai ir žmonėms. Taip pat kalbama apie panaudoto vandens tvarkymą ir planuojamą elektrinės uždarymą.

Šioje temoje sužinoma apie Marijos Sklodovskos-Kiuri gyvenimą, mokslinę veiklą ir indėlį į radioaktyvumo tyrimus. Taip pat apžvelgiama jos pasiekimai, įskaitant dviejų naujų cheminių elementų atradimą ir Nobelio premijas fizikos bei chemijos srityse.

Šioje temoje nagrinėjama radioaktyviųjų medžiagų skilimas, apibrėžiant aktyvumą kaip branduolių skilimų skaičių per sekundę, matuojamą bekereliais. Taip pat sužinoma apie pusėjimo trukmę – laiką, per kurį suskyla pusė radioaktyviųjų branduolių, ir kaip ji susijusi su medžiagos aktyvumo mažėjimu.

Šioje temoje apžvelgiama atomo modelio raida nuo senovės Graikijos filosofų iki šiuolaikinės fizikos. Sužinoma, kaip mokslininkai, tokie kaip Demokritas, Daltonas, Tomsonas, Rezerfordas, Boras ir Šrėdingeris, kūrė ir tobulino atomo modelius, aiškindami medžiagos sandarą. Taip pat susipažįstama su priešdėlių naudojimu fizikoje.

Šioje temoje aptariami du potencialūs ateities energijos šaltiniai: vandenilio energetika ir branduolių sintezė. Apžvelgiamos vandenilio panaudojimo galimybės, jo išgavimo ir saugojimo problemos, o branduolių sintezė pristatoma kaip itin didelį energijos kiekį galintis išskirti procesas, lyginant su branduolių skilimu. Taip pat palyginamos branduolių skilimo ir sintezės reakcijos.

Šioje temoje nagrinėjami kuro elementai, jų veikimo principas, panaudojant cheminę energiją elektros energijai ir šilumai gaminti. Taip pat aptariama kuro elementų istorija, pritaikymas, vandenilio plėtros strategija Lietuvoje ir lietuviško vandeniliu varomo automobilio pavyzdys.

Šioje temoje sužinoma apie Lietuvos mokslininkų indėlį į atomo teorinės fizikos ir branduolio fizikos vystymąsi. Taip pat aptariama Lietuvos bendradarbiavimas su CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija) ir jo reikšmė. Galiausiai, susipažįstama su branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos plėtra Lietuvoje.

Šioje temoje nagrinėjami jonizuojančiosios spinduliuotės matavimo vienetai: aktyvumas (bekerelis), sugertoji dozė (grėjus) ir lygiavertė dozė (sivertas). Taip pat paaiškinama, kaip šie dydžiai yra susiję ir kaip apskaičiuojamas spinduliuotės poveikis. Aptariamas ryšys tarp šaltinio aktyvumo ir sugertosios dozės.

Šioje temoje nagrinėjama, kaip jonizuojančioji spinduliuotė, ultravioletiniai spinduliai ir kitos medžiagos gali sukelti DNR mutacijas. Mutacijos gali lemti nekontroliuojamą ląstelių dalijimąsi, vėžinių susirgimų atsiradimą arba paveldimas ligas. Taip pat, trumpai aprašomas visas šis kenksmingas procesas.

Šioje temoje susipažįstama su kvarkais, kurie yra dar mažesnės dalelės už atomo branduolį, ir Standartiniu modeliu, aprašančiu elementariąsias daleles ir jų sąveikas. Sužinoma, kad protonai ir neutronai sudaryti iš kvarkų, o Standartinis modelis apjungia visas žinomas elementariąsias daleles, įskaitant bozonus ir leptonus. Taip pat paminėta, kad periodinė cheminių elementų lentelė sudaryta iš trijų elementariųjų dalelių: kylančiojo, krintančiojo kvarkų ir elektrono.

Šioje temoje aptariama, kaip jonizuojančioji spinduliuotė, įskaitant rentgeno spindulius ir radioaktyviąsias medžiagas, yra panaudojama įvairiose srityse, pavyzdžiui, medicinoje ligų diagnostikai ir gydymui, priešgaisrinėje saugoje, bei pramonėje matavimams. Taip pat paaiškinama kaip veikia branduoliniai vaistai.

Šioje temoje aptariamos trys pagrindinės jonizuojančiosios spinduliuotės rūšys: alfa, beta ir gama spinduliuotė, jų savybės bei skirtumai. Taip pat sužinoma apie gamtinius ir dirbtinius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, jų poveikį ir paplitimą aplinkoje.

Šioje temoje nagrinėjama atomo sandara: atomo dalelės (protonai, neutronai, elektronai), atominis ir masės skaičiai, jonai, izotopai ir atomų jungimasis į molekules. Taip pat sužinoma, kaip žymimi elementų atomų branduoliai ir kas yra radioizotopai.

Šioje temoje nagrinėjami trys pagrindiniai radioaktyviojo skilimo tipai: alfa, beta ir gama skilimas. Taip pat aptariama, kaip šie skilimai keičia atomo branduolio sudėtį, masę ir krūvį, bei pristatomi nuklidų žemėlapiai, skirti vizualizuoti izotopų skilimo sekas. Galiausiai pateikiamas konkretus radioaktyviojo skilimo pavyzdys.

Šioje temoje nagrinėjama radioaktyvumo atradimo istorija, pradedant Rentgeno spinduliais ir baigiant Marijos Kiuri atliktais tyrimais. Taip pat sužinoma, kas lemia atomų branduolių stabilumą, kaip veikia Geigerio ir Miulerio skaitiklis, ir aptariama apie skirtingus izotopų tipus. Radioaktyvumas – tai savaiminis atomų branduolių skilimas, kurio metu susidaro kiti cheminiai elementai.

Šioje temoje nagrinėjama branduolinė energija, apimanti masės ir energijos sąryšį, aprašytą Einšteino formule E=mc². Taip pat aiškinamos branduolinės reakcijos, įskaitant branduolių jungimąsi ir skaldymą, bei grandininė branduolinė reakcija, kuri yra valdoma atominėse elektrinėse. Galiausiai, aprašoma atominės elektrinės sandara ir veikimo principas.

Šioje temoje aptariamas jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) poveikis žmogaus organizmui, spindulinės ligos, skirtingi JS šaltiniai ir jų keliama rizika. Taip pat nagrinėjami apsaugos nuo išorinės ir vidinės JS būdai, įskaitant priedangos, laiko ir atstumo principus, bei veiksmai branduolinės avarijos atveju. Galiausiai pateikiama informacija kaip elgtis branduolinės avarijos atveju ir kaip elgtis su skirtingais spinduliuotės tipais.

Šioje temoje nagrinėjama Černobylio atominės elektrinės katastrofa, jos priežastys ir padariniai. Aprašomas avarijos mastas, aukų skaičius, radiacijos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat pasakojama apie naująjį apsauginį gaubtą. Taip pat minima, jog Černobylio teritorijoje rengiamos ekskursijos.