Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis organizmui ir apsauga nuo jos

Šioje temoje aptariamas jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) poveikis žmogaus organizmui, spindulinės ligos, skirtingi JS šaltiniai ir jų keliama rizika. Taip pat nagrinėjami apsaugos nuo išorinės ir vidinės JS būdai, įskaitant priedangos, laiko ir atstumo principus, bei veiksmai branduolinės avarijos atveju. Galiausiai pateikiama informacija kaip elgtis branduolinės avarijos atveju ir kaip elgtis su skirtingais spinduliuotės tipais.

Apsauga nuo išorinės jonizuojančiosios spinduliuotės
Apsauga nuo išorinės jonizuojančiosios spinduliuotės (\(JS\)) remiasi trimis pagrindiniais principais: priedanga, laiku ir atstumu. Priedanga: alfa spinduliuotę sulaiko oda ir kvėpavimo takų apsauga, beta spinduliuotę – drabužiai ir akiniai, gama spinduliuotę – betono sluoksnis ir pastatų sienos. Laikas: sugertoji \(JS\) dozė yra tiesiogiai proporcinga poveikio laikui. Atstumas: sugertos \(JS\) kiekis yra atvirkščiai proporcingas atstumo nuo šaltinio kvadratui.
Apsauga nuo vidinės jonizuojančiosios spinduliuotės
Vidinė spinduliuotė yra ypač pavojinga. Radioaktyviosios medžiagos į organizmą patenka per kvėpavimo takus (ypač \(\alpha\) spinduliuotė), per žaizdas ar kūno audinius, su maistu ir vandeniu. Apsaugos būdai apima užterštų vietų vengimą, užkrėstų produktų nevartojimą, asmens higieną (nusiprausimą, avalynės ir drabužių keitimą) išvykus iš užterštos vietovės, ir kreipimąsi į deaktyvacijos punktus.
Biologinis jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis
Jonizuojančioji spinduliuotė, įsiskverbdama į kūną, padidina atomų kinetinę energiją ir juos jonizuoja, taip pažeisdama gyvas ląsteles. \(\text{DNR}\) pažeidimai gali sutrikdyti ląstelių augimą ir dalijimąsi, sukeldami vėžines ligas. Jonizuojančioji spinduliuotė gali pažeisti kūno paviršių ar atskirus organus, pavyzdžiui, sukelti odos nudegimus.
Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis ląstelėms
Jonizuojančioji spinduliuotė (\(JS\)) žaloja ląsteles, veikdama deoksiribonukleorūgštį (\(DNR\)). \(DNR\) fragmentų pažeidimai sukelia grandinės trūkius, dėl kurių prarandama ląstelėje esanti informacija, sutrinka ląstelių augimas ir dalijimasis, sudarant sąlygas formuotis vėžinėms ląstelėms. Mutavusios ląstelės gali daugintis, naikindamos aplinkines ląsteles.
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai
Žmogaus organizmas yra veikiamas išorinės ir vidinės jonizuojančiosios spinduliuotės (\(JS\)). Išoriniai šaltiniai apima kosminę spinduliuotę, uolienose, vandenyje ir ore esančius nestabiliuosius izotopus, bei žmogaus veiklos sukeltus šaltinius. Vidinė apšvita atsiranda, kai \(JS\) į organizmą patenka su maistu ir vandeniu, per kvėpavimo takus, ar per odą.
Poveikio priklausomybė nuo dozės ir laiko
Didelis jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) kiekis per trumpą laiką gali sukelti pykinimą, kataraktą, laikiną nevaisingumą, vidinį kraujavimą, spindulinę ligą, radiacinius odos nudegimus ir net mirtį. Mažas JS kiekis per ilgą laiką didina riziką susirgti vėžinėmis ir paveldimosiomis ligomis. Didelis JS kiekis per ilgą laiką taip pat didina šią riziką, be to, ilgalaikis švitinimas nedidelėmis dozėmis gali sukelti spindulinę ligą, pavyzdžiui, leukemiją.
Spindulinė liga
Spindulinė liga – tai organizmo pažeidimų visuma, kurią sukelia jonizuojančioji spinduliuotė. Simptomai ir padariniai priklauso nuo gautos spinduliuotės dozės ir poveikio trukmės.
Veiksmai įvykus branduolinei avarijai
Įvykus branduolinei avarijai, būtina imtis skubių veiksmų: uždaryti langus, duris, vėdinimo angas ir dūmtraukius, neiti į lauką, gyvulius laikyti patalpoje, uždengti vandens šulinius. Nevalgyti lauke augančių produktų, negerti užteršto vandens ir pieno. Vartoti kalio jodido (\(KI\)) arba kalio jodato (\(KIO_3\)) tabletes (arba 5% jodo tinktūrą), tik paskelbus per visuomenės informavimo priemones. Jodo profilaktika apsaugo skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo pasisavinimo. Slėptuvės apsaugo nuo radioaktyvių dulkių: už debesies ribų lieka visa apšvita, daugiabučiame name – 3%, iš dalies apsaugotoje vietoje – 70%, daugiabučio namo rūsyje – tik 0,5%.
Žmogaus organų jautrumas jonizuojančiajai spinduliuotei
Skirtingi audiniai ir organai skirtingai reaguoja į jonizuojančiąją spinduliuotę (JS). Lytinės liaukos yra jautriausios, po jų seka kaulų čiulpai ir plaučiai. Skydliaukė ir kaulų paviršius yra mažiau jautrūs. Alfa (\(\alpha\)) spinduliuotė yra pavojingiausia ląstelėms dėl didžiausios jonizacijos. Beta (\(\beta\)) ir gama (\(\gamma\)) spinduliuotės, skverbdamosi pro odą, gali ją nudeginti. Akys yra ypač jautrios \(\beta\) spinduliuotei.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com