SQL log

  1.  Ką sužinome apie Bilbą ištraukos pradžioje? Pacituokite.
  2.  Kas vyksta Grafystėje ir už Grafystės ribų? Papasakokite.
  3.  Kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis apibūdinami veikėjai? Įvardykite ir pacituokite.
  4.  Kaip pasikeitė Frodas artėjant penkiasdešimtmečiui? Nusakykite savais žodžiais.
  5.  Kaip tokį Frodo elgesį aiškina kiti hobitai? Savo atsakymą pagrįskite tekstu.
  6.  Kaip hobitai vertina įvairiausias girdėtas istorijas ir pasakojimus? Pacituokite.
  7.  Kodėl vietiniai gyventojai įtariai žiūri į Gendalfą? Savo atsakymą pagrįskite tekstu.
  8.  Apibūdinkite ištraukos pasakotoją:
      *   Kaip jis kalba?
      *   Ką žino?
      *   Kaip pristato įvykius ir veikėjus?
      *   Ar veikėjus kaip nors vertina?
      Savo įžvalgas pagrįskite citatomis.
  
  Kaip tik tuo laiku pasirodė Gendalfas. Trejus metus po Puotos jis klajojo svetur. Paskui trumpam užsuko pas Frodą, atidžiai jį apžiūrėjo ir vėl dingo. Per kitus dvejus metus jo vizitai padažnėjo. Burtininkas netikėtai ateidavo jau po saulėlydžio ir be perspėjimo išnykdavo dar prieš saulėtekį. Jis niekada nekalbėdavo apie savo reikalus, tik pasiteiraudavo apie Frodo sveikatą.
  
  Staiga tie vizitai liovėsi. Daugiau kaip devynerius metus Frodas nei matė, nei girdėjo Gendalfo ir ėmė galvoti, jog burtininkas nusprendė nebegrįžti arba jo susidomėjimas hobitais dingo. Bet tą vakarą, kai Semas jau ruošėsi eiti namo, pasigirdo pažįstamas stuksenimas į kabineto langą.
  
  Frodas džiaugsmingai ir nuoširdžiai pasveikino senąjį draugą. Jie atidžiai pažiūrėjo vienas į kitą.
  
  – Viskas puiku, ar ne? – paklausė Gendalfas. – O tu visai nepasikeitei, Frodai!
  
  – Ir tu, – pagyrė Frodas, nors širdies gilumoje pagalvojo, kad Gendalfas paseno ir labai susikūprino.
  
  Hobitas pareikalavo žinių iš plačiojo pasaulio, ir kalbos užsitęsė iki vidurnakčio.
  
  Kitą rytą po sočių pusryčių burtininkas su Frodu sėdėjo prie atviro kabineto lango. Židinyje degė kaitri ugnis, nors šildė saulė ir pūtė pietys. Viskas atrodė šviežia, žalia pavasario spalva spindėjo laukuose ir medžių lapijos viršūnėse.
  
  Gendalfas galvojo apie tą pavasarį beveik prieš aštuoniasdešimt metų, kai Bilbas be nosinės išbėgo iš Begendo. Per tą laiką Gendalfo plaukai pabalo, barzda ir antakiai tapo ilgesni, o rūpesčiai ir protas naujomis raukšlėmis paženklino veidą, tačiau akys blizgėjo kaip visada...
  
  Frodas taip pat tylėjo, giliai nugrimzdęs į savo mintis. Net ryto šviesoje jis jautė tamsų Gendalfo atneštų naujienų šešėlį. Pagaliau Frodas nutraukė tylą:
  
  – Praeitą naktį tu pradėjai pasakoti keistus dalykus apie mano Žiedą, Gendalfai, – tarė hobitas, – ir nebaigei, atidėjai iki ryto. Gal dabar gali baigti? Tu sakai, kad Žiedas yra pavojingas, daug pavojingesnis, negu aš maniau. Kur slypi tas pavojus?
  
  – Daug kur, – atsakė burtininkas, – jo galia tokia, jog įveiks kiekvieną mirtingąjį. Įveiks ir užvaldys...' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;