Spalvos gamtoje ir technikoje. Vaivorykštė

Šioje temoje nagrinėjama spalvų įvairovė gamtoje ir technikoje, aptariant achromatines ir chromatines spalvas, bei spalvų maišymą. Taip pat aiškinamas vaivorykštės susidarymo principas, remiantis šviesos dispersija, visiškuoju atspindžiu ir lūžimu, bei chromatinės aberacijos reiškinys optiniuose prietaisuose.

Chromatinės aberacijos
Chromatinė aberacija yra optinis reiškinys, atsirandantis dėl to, kad lęšio (ar lęšių sistemos) židinio nuotolis priklauso nuo šviesos bangos ilgio. Dėl šviesos dispersijos lęšiuose susidaro netobuli atvaizdai, pasireiškiantys neryškumu, iškraipymais ir spalvotais kontūrais. Violetiniai spinduliai, turintys trumpesnį bangos ilgį, lūžta labiau nei ilgesnių bangų spinduliai (pvz., raudoni), todėl jie susikerta arčiau lęšio. Norint sumažinti chromatinę aberaciją, naudojamos sudėtingesnės lęšių sistemos, sudarytos iš glaudžiamojo ir sklaidomojo lęšių, pagamintų iš skirtingo optinio tankio stiklo. Kruopščiai parinkus lęšių parametrus, galima pasiekti, kad skirtingų spalvų spinduliai susikirstų tame pačiame taške, taip sumažinant aberacijos poveikį.
Spalvų suvokimas
Spalvos yra neatsiejama mūsų pasaulio dalis, suteikianti mums informacijos apie aplinką. Jos skirstomos į dvi pagrindines grupes: achromatines (balta, juoda ir visi pilki atspalviai) ir chromatines (visos kitos spalvos). Spalvos gali būti maišomos, sukuriant naujus atspalvius. Yra trys pagrindinės spalvos – raudona, žalia ir mėlyna – kurių negalima išgauti maišant kitas. Šviesa, turinti tik vieną bangos ilgį, vadinama monochromatine, o balta šviesa yra sudaryta iš visų spalvų spektro. Mūsų akys suvokia spalvas per specialius receptorius, vadinamus kūgeliais (atsakingais už spalvotą matymą) ir lazdelėmis (leidžiančiomis matyti prieblandoje). Kūgeliai yra trijų tipų (S, M ir L), kurių kiekvienas jautrus skirtingo ilgio šviesos bangoms. Objektai, kurie sugeria visą matomą šviesą, atrodo juodi, o tie, kurie atspindi visą šviesą – balti.
Vaivorykštės reiškinys
Vaivorykštė – tai atmosferos optinis reiškinys, kurį sukelia šviesos lūžis, atspindys ir dispersija vandens lašeliuose. Svarbu pažymėti, kad vaivorykštė nėra fizinis objektas, esantis konkrečioje vietoje. Jos padėtis danguje priklauso nuo stebėtojo ir Saulės padėties, todėl kiekvienas žmogus mato šiek tiek skirtingą vaivorykštę. Saulės spinduliai, patekę į lietaus lašą, lūžta (pakeičia kryptį), atsispindi nuo vidinės lašo sienelės ir dar kartą lūžta išeidami iš lašo. Kadangi skirtingo bangos ilgio šviesa lūžta skirtingai (violetinė labiausiai, raudona – mažiausiai), balta Saulės šviesa skyla į spalvas. Stebėtoją violetiniai spinduliai pasiekia 40° kampu virš horizonto, o raudoni – 42° kampu.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com