Geometrinė optika

Šiose temose nagrinėjami geometrinės optikos pagrindai: tiesiaeigis šviesos sklidimas, jos atspindys ir lūžimas pereinant skirtingas terpes, apibūdinamas lūžio rodikliu. Aptariami lęšių bei prizmių veikimo principai, pagrindinės sąvokos (optinė ašis, židinys, laužiamoji geba), atvaizdų susidarymas glaudžiamaisiais bei sklaidomaisiais lęšiais ir jų skaičiavimas naudojant lęšio formulę. Taip pat supažindinama su optinių prietaisų, tokių kaip teleskopai ir akiniai, sandara bei akies optinių ydų koregavimo būdais.

Šviesos atspindys
Šioje temoje nagrinėjamas šviesos atspindžio reiškinys ir jį aprašantys dėsniai. Analizuojama, kaip šviesos spinduliai keičia kryptį atsispindėdami nuo įvairių paviršių. Aptariamas atvaizdų susidarymas veidrodžiuose remiantis geometrinės optikos principais.
Šviesos sklidimas ir tiesiaeigio šviesos sklidimo dėsnis
Šioje temoje nagrinėjama geometrinė optika, šviesos spindulio sąvoka ir tiesiaeigio šviesos sklidimo dėsnis. Taip pat paaiškinama, kaip susidaro šešėliai bei pusšešėliai, ir kaip tiesiaeigio šviesos sklidimo dėsnis paaiškina Saulės ir Mėnulio užtemimus.
Absoliutusis lūžio rodiklis ir spindulių eigos apgręžiamumas
Šioje temoje nagrinėjamas šviesos lūžimas, absoliutusis ir santykinis lūžio rodikliai, bei spindulių eigos apgręžiamumo principas. Sužinoma, kaip šviesos greičio pokytis skirtingose terpėse lemia šviesos lūžimą, ir kaip medžiagos lūžio rodiklis apibūdina šį reiškinį. Taip pat aptariama, kaip lūžio rodikliai susiję tarpusavyje.
Visiškasis šviesos atspindys
Šioje temoje nagrinėjamas reiškinys, kai šviesa, pereidama iš optiškai tankesnės į retesnę terpę tam tikru kampu, ne lūžta, o visiškai atsispindi nuo terpių ribos. Aptariamos visiškojo vidaus atspindžio susidarymo sąlygos ir kritinis kampas. Paaiškinama šio reiškinio reikšmė ir pavyzdžiai.
Teleskopai
Šioje temoje aptariama teleskopai, jų rūšys (refraktoriai ir reflektoriai) ir sandara. Sužinoma, kaip teleskopai padidina tolimų objektų vaizdą, bei susipažįstama su didžiausiais pasaulio teleskopais, įskaitant ir esantį Lietuvoje.
Lęšio apibūdinimas
Šioje temoje nagrinėjami lęšiai, jų tipai (glaudžiamieji ir sklaidomieji), bei pagrindinės sąvokos, tokios kaip optinis centras, pagrindinė ir šalutinė optinės ašys, židinys ir židinio nuotolis. Taip pat apibrėžiama lęšio laužiamoji geba, matuojama dioptrijomis, ir paaiškinama, kaip ji priklauso nuo lęšio formos bei medžiagos lūžio rodiklio.
Glaudžiamojo lęšio atvaizdo braižymas ir didinimas
Šioje temoje nagrinėjama, kaip spinduliai sklinda per glaudžiamąjį lęšį ir kaip braižomi šiuo lęšiu gaunami atvaizdai. Taip pat susipažįstama su lęšio tiesinio didinimo sąvoka, kuri parodo, kiek kartų atvaizdas yra didesnis arba mažesnis už daiktą.
Šviesos lūžimo dėsnis
Šioje temoje nagrinėjami šviesos atspindžio ir lūžimo reiškiniai. Sužinoma apie veidrodžių savybes, šviesos lūžimą pereinant iš vienos terpės į kitą, bei susipažįstama su šviesos lūžimo dėsniu, kuris apibūdina kritimo ir lūžio kampų santykį. Taip pat panagrinėjama, kas yra santykinis lūžio rodiklis.
Optinis lęšis ir prizmė
Šioje temoje nagrinėjama apie lęšius – svarbius optinius elementus, naudojamus daugelyje prietaisų. Sužinoma apie plonuosius lęšius, jų skirstymą į glaudžiamuosius ir sklaidomuosius, bei jų veikimo principą, pasitelkiant prizmės pavyzdį. Taip pat aptariama, kaip prizmė laužia šviesą ir nuo ko priklauso spindulio nuokrypio kampas.
Sklaidomuoju lęšiu gaunamas atvaizdas
Šioje temoje aptariama, kaip sklaidomieji lęšiai formuoja atvaizdus, remiantis spindulių sklidimo dėsniais. Sužinoma, kad sklaidomasis lęšis visada sukuria menamą, sumažintą ir neapverstą atvaizdą, nepriklausomai nuo objekto padėties. Taip pat išmokstama braižyti šiuos atvaizdus.
Akies sistema
Šioje temoje nagrinėjama žmogaus akis kaip sudėtinga optinė sistema. Aiškinamasi jos sandara, šviesos spindulių laužimas akies optinėse terpėse ir vaizdo susidarymas tinklainėje. Taip pat aptariamas akomodacijos mechanizmas.
Teleskopai, akiniai ir optometrija
Šioje temoje nagrinėjama teleskopų (labai didelio teleskopo, Hablo kosminio teleskopo, radioteleskopų) raida ir jų panaudojimas, akinių istorija nuo senovės Romos iki šių dienų, įvairūs akinių tipai (lornėtas, akiniai su užausinėmis kojelėmis, pensnė, bifokiniai akiniai) ir sąlytiniai lęšiai. Taip pat aptariama optometrijos sritis, apimanti regėjimo matavimą, akies optinių ydų nustatymą ir koregavimą, bei optometrininkų darbo specifika.
Lęšio formulė
Šioje temoje nagrinėjama plonojo lęšio formulė, kuri leidžia apskaičiuoti atvaizdo susidarymo vietą, žinant objekto atstumą iki lęšio ir lęšio židinio nuotolį. Formulė taikoma tiek glaudžiamiesiems, tiek sklaidomiesiems lęšiams, atsižvelgiant į teigiamų ir neigiamų dydžių taisykles. Taip pat pateikiami pavyzdžiai parodo, kaip naudoti formulę įvairiems uždaviniams spręsti.
Akies optinės ydos
Šioje temoje nagrinėjama akies sandara, akomodacija, regėjimo ydos (trumparegystė ir toliaregystė) ir jų korekcijos būdai (akiniai, kontaktiniai lęšiai, lazerinė korekcija). Taip pat aptariama regėjimo ydų prevencija ir optinių lęšių laužiamoji geba. Galiausiai, aptariama regėjimo korekcija lazeriu.
Optiniai prietaisai, didinantys regėjimo kampą
Šioje temoje nagrinėjami optiniai prietaisai, tokie kaip lupa, mikroskopas ir teleskopas, kurie padeda matyti objektus didesniu kampu nei plika akimi. Aptariama šių prietaisų veikimo principai, pagrįsti geometrinės optikos dėsniais, ir jų gebėjimas padidinti mažų ar tolimų objektų vaizdą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com