Šioje temoje apžvelgiamas Pietų Sudano, jauniausios pasaulio valstybės, susikūrimas. Aptariamas ilgas kelias į nepriklausomybę, įskaitant kolonijinę praeitį, pilietinius karus, religinę priešpriešą ir naftos įtaką, bei galiausiai taikos sutarties pasirašymą ir referendumą. Taip pat pabrėžiami iššūkiai, su kuriais susiduria naujoji valstybė, tokie kaip etninė įvairovė, skurdas ir ekonominė priklausomybė nuo naftos.

Šioje temoje nagrinėjama karų ir konfliktų geografija, klasifikuojant juos pagal mastą, trukmę ir pobūdį į tarpvalstybinius bei pilietinius. Aptariamos įvairios šiuolaikinių karų ir konfliktų priežastys, įskaitant teritorinius ginčus, separatizmą, etninius bei religinius nesutarimus, politinę priešpriešą, išteklių stygių ir tarptautinio saugumo klausimus. Taip pat analizuojami pagrindiniai karinių konfliktų regionai pasaulyje ir pateikiami reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių konfliktų pavyzdžiai.

Šioje temoje nagrinėjami pasaulio šalių ekonominiai ir socialiniai skirtumai, įvairūs rodikliai (BVP, ŽSRI), naudojami šalių išsivystymo lygiui vertinti. Aptariami išsivysčiusių ir besivystančių šalių skirtumai, jų ekonominės ir socialinės charakteristikos. Taip pat pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys šiuos skirtumus.

Šioje temoje nagrinėjami pagrindiniai valstybės elementai: teritorija, gyventojai ir valdžia, bei tarptautinis pripažinimas. Aptariamos valstybių teritorijos dalys, sienų tipai, gyventojų tautinė sudėtis ir valdžios institucijų išsidėstymas sostinėse. Taip pat išskiriamos tautinės, daugiatautės, dvitautės valstybės, anklavai, eksklavai ir teritoriniai koridoriai.

Šioje temoje apžvelgiama politinio žemėlapio raida nuo XIX amžiaus, išskiriant keturis pagrindinius etapus: laikotarpį po Napoleono karų iki Pirmojo pasaulinio karo, tarpukarį, laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo iki Šaltojo karo pabaigos ir šiuolaikinį etapą. Kiekviename etape nagrinėjami svarbiausi politiniai pokyčiai, tokie kaip imperijų žlugimas, kolonijinės sistemos formavimasis ir griūtis, bei valstybių sienų pokyčiai. Taip pat aptariama kolonijinės sistemos įtaka.

Šioje temoje aptariamas valstybių grupavimas pagal politinius požymius: valdymo formą (respublikos ir monarchijos), teritorinę struktūrą (unitarinės ir federacinės valstybės) ir politinį režimą (demokratinės, pusiau demokratinės ir autoritarinės valstybės). Taip pat nagrinėjami sostinių perkėlimo atvejai ir tarptautinio pripažinimo svarba.

Šioje temoje nagrinėjama politinė geografija, pasaulio politinis žemėlapis ir jo subjektai, įskaitant nepriklausomas valstybes, priklausomas teritorijas ir neapibrėžto statuso teritorijas. Taip pat aptariami Arkties vandenyno dalybų klausimai, besikeičiantis politinis žemėlapis ir Lietuvos geografinė, geopolitinė bei ekonominė padėtis. Galiausiai, apžvelgiama Lietuvos narystė tarptautinėse organizacijose.