Geopolitiniai konfliktai – tai nesutarimai tarp valstybių ar valstybių grupių, kylantys dėl įvairių priežasčių, tokių kaip teritoriniai ginčai, ideologiniai skirtumai, kova dėl išteklių ar galios. Šie konfliktai gali vykti įvairiomis formomis – nuo diplomatinių nesutarimų iki karinių veiksmų. Geopolitiniai konfliktai daro didelę įtaką tarptautiniams santykiams, pasaulio ekonomikai ir saugumui. Jie gali sukelti humanitarines krizes, priverstinę migraciją ir ilgalaikį nestabilumą. Svarbu pažymėti, kad geopolitiniai konfliktai dažnai yra sudėtingi ir daugiabriauniai, juose susipina įvairūs veiksniai ir interesai. Šaltojo karo pabaiga nereiškė geopolitinių konfliktų pabaigos, o, priešingai, kai kuriais atvejais netgi padidino jų skaičių ir intensyvumą. Globalizacija ir technologijų pažanga taip pat prisideda prie šių konfliktų dinamikos.

Karai ir kariniai konfliktai yra nuolatinė žmonijos istorijos dalis. Jie lemia teritorinius pokyčius, politinio žemėlapio pasikeitimus ir sukelia didžiules žmonių kančias. Šiandieniniame pasaulyje, nepaisant technologinės pažangos, vis dar vyksta daugybė karų ir konfliktų. Svarbu suprasti, kad karai skirstomi į tarpvalstybinius ir pilietinius, o pastarųjų skaičius pastaruoju metu auga. Taip pat atsiranda naujų karo formų, pavyzdžiui, NATO intervencijos. Konfliktai kyla dėl įvairių priežasčių: teritorinių ginčų, separatizmo, etninės ir religinės nesantaikos, politinės priešpriešos ir netgi dėl gamtos išteklių trūkumo. Ypač didelė konfliktų koncentracija pastebima Užsachario Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. XX ir XXI amžiuje pasaulis patyrė daugybę kruvinų konfliktų, kurie nusinešė milijonus gyvybių ir sukėlė humanitarines krizes.