Apie judėjimą bendrai

Šioje temoje nagrinėjama vektoriaus sąvoka, skiriant jį nuo skaliarinio dydžio. Aptariamas vektorių žymėjimas, jų projekcijų į koordinačių ašis radimas bei panaudojimas kūno koordinatėms nustatyti.

Vektoriaus samprata ir projekcijos koordinačių ašyse
Šioje temoje susipažįstama su vektoriniais ir skaliariniais dydžiais, sužinoma, kas yra vektorius ir kaip jis žymimas. Taip pat nagrinėjama vektoriaus projekcijos koordinačių ašyse ir jų savybės bei kaip nustatomos kūno koordinatės.
Atskaitos sistemos astronomijoje
Šioje temoje nagrinėjamos astronomijoje naudojamos atskaitos sistemos, pavyzdžiui, geocentrinė ir heliocentrinė sistemos. Taip pat aptariama, kaip atskaitos sistemos pasirinkimas priklauso nuo nagrinėjamo reiškinio, pavyzdžiui Žemės ar kitų planetų judėjimo. Galiausiai, paaiškinama, kad kartais naudojama atskaitos sistema, susieta su Galaktikos centru.
Vektorių sudėtis ir atimtis
Šioje temoje nagrinėjama vektorių sudėtis ir atimtis, taikant trikampio ir lygiagretainio taisykles, bei aiškinama, kaip rasti vektorių skirtumą. Taip pat aptariama, kaip apskaičiuoti vektorių sumos projekciją, sudedant atskirų vektorių projekcijas.
Pagrindinės mechanikos sąvokos
Šioje temoje susipažįstama su mechanikos pagrindais, įskaitant mechaninį judėjimą, kinematiką ir slenkamąjį judėjimą. Taip pat aptariama materialiojo taško sąvoka ir pagrindinis mechanikos uždavinys – nustatyti kūno padėtį bet kuriuo laiko momentu. Sužinoma, kada kūną galima laikyti materialiuoju tašku.
Mechaninio judėjimo reliatyvumas
Šioje temoje nagrinėjamas mechaninio judėjimo reliatyvumas, paaiškinant, kad kūno padėtis, greitis ir trajektorija skiriasi priklausomai nuo pasirinktos atskaitos sistemos. Taip pat aptariamas klasikinis greičių sudėties dėsnis, taikomas tiek tiesiaeigiam, tiek kampiniam judėjimui, bei rimties reliatyvumo principas. Galiausiai, pateikiamas pavyzdys iliustruoja šias sąvokas praktiškai.
Tolyginis tiesiaeigis judėjimas
Šioje temoje susipažįstama su tolyginiu tiesiaeigiu judėjimu, kurio metu kūnas juda tiesia linija pastoviu greičiu. Mokomasi apskaičiuoti kūno greitį, poslinkį ir koordinatę, naudojant pagrindines formules. Taip pat sužinoma, kad greitis yra vektorinis dydis, turintis kryptį.
Atskaitos sistema, kūno nueitas kelias ir poslinkis
Šioje temoje susipažįstama su atskaitos sistemos sąvoka, kuri apima atskaitos kūną, koordinačių sistemą ir laikrodį. Taip pat išmokstama skirti kūno nueitą kelią (trajektorijos ilgį) nuo poslinkio (kryptinės atkarpos, jungiančios pradinę ir galinę padėtis). Suprantama, kad judėjimas gali būti apibūdinamas skirtingai, priklausomai nuo pasirinktos atskaitos sistemos.
Tolyginis tiesiaeigis judėjimas
Šioje temoje nagrinėjamas tolyginis tiesiaeigis judėjimas ir jo vaizdavimas grafikais. Aptariami greičio ir judėjimo (koordinatės priklausomybės nuo laiko) grafikai, iš kurių galima nustatyti kūno greitį, poslinkį ir koordinatę bet kuriuo laiko momentu. Taip pat parodoma, kaip spręsti uždavinius.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com