Šioje temoje nagrinėjami paveldimumo ir evoliucijos pagrindai, įskaitant genetinių skirtumų priežastis, palikuonių panašumą į tėvus ir chromosomų vaidmenį. Taip pat aptariama, kaip dirbtinė atranka, iliustruojama šunų veisimo pavyzdžiu, prisideda prie evoliucijos proceso.

Šioje temoje nagrinėjama fosilijos – suakmenėjusios senovės organizmų liekanos, jų susidarymas, rūšys ir reikšmė evoliucijos tyrimams. Sužinoma, kaip fosilijos padeda atkurti gyvybės istoriją ir kaip pereinamosios formos, pavyzdžiui, archeopteriksas, iliustruoja evoliucinius ryšius tarp skirtingų organizmų grupių. Taip pat aptariama, kaip fosilijos randamos, tiriamos ir kokią informaciją jos suteikia.

Šioje temoje nagrinėjama šunų veislių įvairovė, atsiradusi dėl dirbtinės atrankos, ir aprašomos įvairios veislės, pavyzdžiui, haskiai, Džeko Raselo terjerai, airių vilkogaudžiai ir bladhaundai, pabrėžiant jų savybes bei paskirtį. Visos šunų veislės, nepaisant skirtumų, priklauso tai pačiai rūšiai kaip ir vilkai.

Šioje temoje sužinoma, kaip chromosomose esanti genetinė informacija (DNR) yra perduodama iš tėvų palikuonims lytinio dauginimosi metu. Taip pat aptariama, kaip lytinės chromosomos nulemia organizmo lytį ir kas yra klonai. Galiausiai, pamatoma, kad DNR yra pagrindinis informacijos nešėjas, užtikrinantis požymių paveldėjimą.

Šioje temoje nagrinėjama gamtinė atranka, parodant, kaip organizmai kovoja už būvį ir kaip geriausiai prisitaikę išgyvena. Taip pat aptariama, kaip šis procesas lemia evoliucinius pokyčius, pavyzdžiui, beržinio šeriasprindžio spalvos kitimą ar bakterijų atsparumo antibiotikams atsiradimą.

Šioje temoje nagrinėjama, kaip lytinio dauginimosi metu palikuonys paveldi genus iš abiejų tėvų, ir kaip dominuojantys bei recesyviniai genai lemia požymių, pavyzdžiui, akių spalvos, pasireiškimą. Taip pat aptariama genų derinių įvairovė ir tikimybės.

Šioje temoje nagrinėjama kintamumas – organizmų skirtumai, net ir priklausančių tai pačiai rūšiai, bei skirstymas į tolygųjį ir netolygųjį kintamumą. Taip pat aptariama kintamumo priežastys: paveldimi požymiai, kuriuos lemia genai, ir aplinkos sąlygų įtaka organizmo požymiams.

Šioje temoje susipažįstama su Čarlzo Darvino kelione, jo stebėjimais Galapagų salose ir gamtinės atrankos teorijos pagrindais. Taip pat aptariama, kaip ši teorija buvo sutikta visuomenėje ir kaip šiuolaikinis mokslas papildo Darvino įžvalgas apie evoliuciją. Sužinoma apie evoliucijos įrodymus ir diskusijas apie šį procesą.

Šioje temoje nagrinėjama dirbtinė atranka – procesas, kurio metu žmonės kryptingai atrenka ir veisia organizmus su norimomis savybėmis. Aptariama, kaip šis metodas taikomas gyvūnų (avių, šunų, galvijų, paukščių) ir augalų (javų, vaismedžių, gėlių) veislininkystėje, siekiant pagerinti produktyvumą ar kitas naudingas savybes. Taip pat aptariamas dirbtinis apdulkinimas.