Didžioji Prancūzijos revoliucija

Šioje temoje nagrinėjama Didžioji Prancūzijos revoliucija, jos priežastys, eiga ir padariniai. Apžvelgiama Prancūzijos visuomenė prieš revoliuciją, pagrindiniai įvykiai, tokie kaip Bastilijos užėmimas, Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos paskelbimas, konstitucinės monarchijos įvedimas ir žlugimas, respublikos paskelbimas bei jakobinų diktatūra. Taip pat aptariama revoliucijos reikšmė ir jos įtaka tolesnei Europos raidai.

Jakobinų diktatūra
Dėl karo ir vidaus neramumų valdžią užgrobė jakobinai, vadovaujami M. Robespjero. 1793 m. patvirtinta nauja Konstitucija, bet jos galiojimas atidėtas. Įsigaliojo jakobinų diktatūra ir teroras. Revoliuciniai tribunolai baudė mirties bausme įtariamus „kontrrevoliucija“.
Konstitucinė monarchija
1791 m. Prancūzijos konstitucija įtvirtino konstitucinę monarchiją. Valdžia buvo padalinta į įstatymų leidžiamąją (Įstatymų leidžiamasis susirinkimas), vykdomąją (karalius ir ministrai) ir teisminę (nepriklausomi teismai). Rinkimų teisė buvo apribota turtiniu cenzu.
Prancūzijos visuomenė prieš revoliuciją
XVIII a. Prancūzijoje karaliaus valdžia buvo absoliutinė. Visuomenė buvo suskirstyta į privilegijuotus (dvasininkai ir aristokratai, turintys žemės, nemokantys mokesčių, užimantys svarbias pareigas) ir neprivilegijuotus (visi likusieji, mokantys mokesčius, neturintys politinių teisių) luomus. Švietėjų idėjos skatino kritikuoti esamą tvarką.
Respublikos paskelbimas
Dalis bajorų ir dvasininkų nepripažino reformų, o Liudvikas XVI bandė pabėgti. Įstatymų leidžiamajame susirinkime formavosi dešinieji (už susitaikymą) ir kairieji (už respubliką). Prasidėjo revoliuciniai karai. 1792 m. žlugo konstitucinė monarchija, o Konventas paskelbė Prancūziją respublika. 1793 m. Liudvikas XVI buvo nukirsdintas.
Revoliucijos pabaiga ir reikšmė
Dėl teroro augo nepasitenkinimas. 1794 m. įvyko Termidoro perversmas, M. Robespjeras nužudytas. Revoliucija baigėsi 1799 m., kai Napoleonas Bonapartas įvykdė perversmą. Didžioji Prancūzijos revoliucija sugriovė feodalinę santvarką, paskatino demokratinės sistemos kūrimąsi, tačiau parodė ir teroro pavojų.
Revoliucijos pradžia ir priežastys
Nesėkmingi karai ir nederlius pablogino ekonominę padėtį. Liudvikas XVI sušaukė Generalinius luomus, siekdamas apmokestinti privilegijuotus luomus. Generaliniai luomai peraugo į Nacionalinį, o vėliau – į Steigiamąjį susirinkimą. 1789 m. liepos 14 d. užimta Bastilijos tvirtovė – absoliutizmo simbolis.
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija
1789 m. rugpjūčio 26 d. Steigiamasis susirinkimas paskelbė Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. Ji panaikino luominę santvarką, įtvirtino tautos suverenitetą, įstatymo viršenybę, žodžio, spaudos ir sąžinės laisvę. Revoliucijos šūkis – „Laisvė, lygybė, brolybė“.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com