Jūros bangų susidarymas

Šioje temoje aptariama, kaip susidaro jūros bangos, dažniausiai dėl vėjo poveikio, ir kokie veiksniai lemia jų aukštį. Taip pat aprašomi cunamiai – bangos, kylančios dėl povandeninių reiškinių, bei pristatoma Boforto skalė bangavimui įvertinti.

Cunamiai
Cunamiai – tai jūros bangos, kurias sukelia žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, povandeninės nuošliaužos ar meteoritų kritimai. Atviroje jūroje cunamiai sklinda labai greitai (apie 800 km/h), yra ilgi (iki 150 km), bet neaukšti (iki 1 m). Artėdami prie kranto, jie lėtėja ir labai išauga (kartais iki 30 m ar daugiau), sukeldami didelę žalą.
Jūros bangų aukštis ir stiprumas
Bangų aukštis priklauso nuo jūros dydžio ir atvirumo. Vandenynuose bangos gali siekti iki 25 metrų, o uždaroje ir seklesnėje Baltijos jūroje – iki 10 metrų per stiprias audras. Bangavimas vertinamas pagal 9 balų Boforto skalę.
Jūros bangų susidarymas
Jūros bangos dažniausiai susidaro dėl vėjo poveikio vandens paviršiui. Silpnas vėjas sukelia nedidelius raibulius, o stipresnis vėjas išjudina vandenį labiau, didindamas bangų amplitudę. Rezonansas, kai bangų sklidimo greitis sutampa su vėjo greičiu, dar labiau sustiprina bangas.
Vandens bangų mūša
Artėjant prie kranto, bangos pagrindas dėl trinties su dugnu lėtėja, o ketera juda tuo pačiu greičiu. Dėl to banga aukštėja, tampa statesnė ir galiausiai lūžta, sukeldama bangų mūšą. Baltijos jūroje dėl seklumų dažnai susidaro kelios bangų mūšos eilės. Bangų mūšoje vandens dalelės juda elipsėmis, sukurdamos paviršinį srautą link kranto ir priedugninį srautą atgal į jūrą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com