Logaritminę lygtį galima spręsti ir grafiniu būdu. Tam reikia nubraižyti abiejose lygties pusėse esančių funkcijų grafikus ir rasti tų grafikų susikirtimo taškų abscises (\(x\) reikšmes). Šis metodas dažniausiai duoda apytikslius sprendinius.

Logaritminė lygtis – tai lygtis, kurioje nežinomasis yra logaritmo reiškinyje arba logaritmo pagrinde. Bendrasis logaritminės lygties pavidalas yra \(\log_a(f(x)) = \log_a(g(x))\), kur \(a > 0, a \ne 1\). Sprendžiant tokias lygtis, pirmiausia sulyginami logaritmuojami reiškiniai: \(f(x) = g(x)\). Tada iš gautų sprendinių atrenkami tie, kurie tenkina sąlygas \(f(x) > 0\) ir \(g(x) > 0\), nes logaritmas apibrėžtas tik teigiamiems skaičiams. Svarbu atmesti reikšmes, kurios nepatenka į lygtyje esančių funkcijų apibrėžimo sritį.

Vienas iš logaritminių lygčių sprendimo būdų yra logaritmo apibrėžimo taikymas. Jei turime lygtį \(\log_a(f(x)) = b\), tai ją galime perrašyti kaip \(f(x) = a^b\), su sąlyga, kad \(a > 0\), \(a \ne 1\) ir \(f(x) > 0\). Išsprendę gautą lygtį, būtina patikrinti, ar gautas sprendinys tenkina logaritmo apibrėžimo sritį.

Kartais logaritminėse lygtyse patogu įvesti naują nežinomąjį. Tai ypač naudinga, kai lygtyje yra keli logaritmai su tuo pačiu pagrindu, bet skirtingais laipsniais. Pavyzdžiui, lygtyje \(9lg^2x - 10lgx + 1 = 0\), pažymėjus \(lg x = t\), gaunama kvadratinė lygtis \(9t^2 - 10t + 1 = 0\), kurią išsprendus ir grįžus prie pradinio nežinomojo, randami lygties sprendiniai. Svarbu nepamiršti patikrinti, ar gauti sprendiniai tenkina logaritmo apibrėžimo sritį.