Aukso (\(Au\)) nanodalelės, kurių skersmuo siekia vos 25 nm, gali būti naudojamos kaip katalizatoriai oksidacijos reakcijose. Jos leidžia aktyvinti deguonį (\(O_2\)) iš oro santykinai žemoje temperatūroje (\(60\)–\(80 \text{ }^\circ\text{C}\)) ir nedideliame slėgyje. Tai yra ekologiškesnis būdas gaminti vaistus, ploviklius ir maisto priedus, nes nenaudojami stiprūs oksidatoriai, kurie gali sudaryti toksiškus šalutinius produktus.

Joninės medžiagos, ištirpintos vandenyje, disocijuoja į jonus, todėl reakcijos tarp jų vyksta labai greitai. Pavyzdžiui, sumaišius sidabro nitrato (\(AgNO_3\)) ir kalio chlorido (\(KCl\)) tirpalus, reakcija įvyksta beveik akimirksniu.

Joninės medžiagos, ištirpusios vandenyje, disocijuoja (skyla) į jonus. Dėl šios priežasties reakcijos tarp jonų vandeniniuose tirpaluose vyksta labai greitai, nes reaguojančios dalelės (jonai) jau yra laisvai judančios ir lengvai pasiekiamos viena kitai.

Cheminės reakcijos greitis homogeninėje sistemoje, esant pastoviai temperatūrai, yra tiesiogiai proporcingas reaguojančiųjų medžiagų koncentracijų sandaugai, kur kiekvienos medžiagos koncentracija pakelta laipsniu, lygiu jos stechiometriniam koeficientui reakcijos lygtyje. Bendrajai reakcijai \(mA + nB \rightarrow sC + pD\), greitis (\(v\)) apskaičiuojamas pagal kinetinę lygtį: \(v = k \cdot [A]^m \cdot [B]^n\). Čia \(k\) yra reakcijos greičio konstanta, \([A]\) ir \([B]\) – reaguojančiųjų medžiagų molinės koncentracijos (mol/l), o \(m\) ir \(n\) – atitinkami stechiometriniai koeficientai. Jei reaguojančiosios medžiagos yra dujos, koncentracijas galima pakeisti parcialiniais slėgiais (\(p_A, p_B\)): \(v = k \cdot p_A^m \cdot p_B^n\).

Veikiančiųjų masių dėsnis teigia, kad cheminės reakcijos greitis (\(v\)), esant pastoviai temperatūrai, yra tiesiogiai proporcingas reaguojančiųjų medžiagų koncentracijų sandaugai. Kiekvienos medžiagos koncentracija keliama laipsniu, lygiu jos stechiometriniam koeficientui subalansuotoje cheminės reakcijos lygtyje. Homogeninei reakcijai \(mA + nB \rightarrow sC + pD\), greitis apskaičiuojamas pagal kinetinę lygtį: \(v = k \cdot [A]^m \cdot [B]^n\). Čia \(k\) yra reakcijos greičio konstanta (priklauso nuo temperatūros ir medžiagų prigimties), \([A]\) ir \([B]\) – reaguojančiųjų medžiagų molinės koncentracijos. Dujoms vietoj koncentracijų naudojami parcialiniai slėgiai: \(v = k \cdot p_A^m \cdot p_B^n\).

Veikiančiųjų masių dėsnis teigia, kad cheminės reakcijos greitis, esant pastoviai temperatūrai, yra tiesiogiai proporcingas reaguojančiųjų medžiagų koncentracijų sandaugai. Homogeninei reakcijai \(mA + nB \rightarrow sC + pD\), reakcijos greitis (\(v\)) apskaičiuojamas: \(v = k ⋅ [A]^m ⋅ [B]^n\), kur \(k\) – reakcijos greičio konstanta, \([A]\) ir \([B]\) – reaguojančiųjų medžiagų koncentracijos (mol/l), o \(m\) ir \(n\) – stechiometriniai koeficientai. Jei reaguojančios medžiagos yra dujos, reakcijos greitis priklauso nuo dalinio slėgio: \(v = k ⋅ p_A^m ⋅ p_B^n\).