Skirtingiems žmonėms reikia skirtingo kiekio energijos, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pavyzdžiui, nėščiosioms reikia daugiau kalcio, geležies ir baltymų. Sportininkams reikia daugiau energijos, todėl jie vartoja specialius gėrimus su gliukoze. Vegetarai, nevartojantys mėsos, baltymų trūkumą kompensuoja kitais produktais. Mitybos įpročiai taip pat skiriasi priklausomai nuo kultūros, religijos ir šalies ekonominio lygio.

Jaunuoliams rekomenduojama valgyti 5 kartus per dieną tuo pačiu metu. Pusryčiai ir priešpiečiai turėtų sudaryti apie trečdalį paros maisto normos. Pietūs turėtų būti sotūs, o vakarienė – lengvesnė. Vakare reikėtų vengti riebių produktų, mėsos ir nepersivalgyti.

Organizmui reikalingos įvairios maistinės medžiagos: angliavandeniai, riebalai, baltymai, vitaminai, mineralinės medžiagos, skaidulinės medžiagos ir vanduo. Visavertė mityba – tai tokia mityba, kuri užtikrina pakankamą visų šių medžiagų kiekį, kad žmogus išliktų sveikas ir žvalus. Mokslininkai yra nustatę rekomenduojamas paros normas (RPN) įvairioms amžiaus ir lyties grupėms.

Kadangi kasdien skaičiuoti suvartojamų medžiagų kiekį yra sudėtinga, rekomenduojama maitintis kuo įvairiau, dažniau renkantis javų produktus, daržoves ir vaisius, rečiau – riebius ir mėsos produktus. Energijos poreikis priklauso nuo jos sunaudojimo. Per didelis maisto vartojimas, kai gaunama daugiau energijos nei išeikvojama, gali sukelti nutukimą. Kita vertus, per mažas maisto vartojimas ir per didelis fizinis aktyvumas gali sukelti anoreksiją.

Nors rekomenduojama vitaminų paros norma yra tik 0,1 g, atitinkanti maždaug vieno ryžių grūdelio masę, jie yra būtini žmogaus organizmui. Vitaminas C yra neatsparus karščiui, todėl verdant ar kepant daržoves, jo kiekis jose smarkiai sumažėja. Svarbu ir nepersistengti – per didelis vitaminų vartojimas taip pat gali būti žalingas. Pavyzdžiui, du obuoliai per dieną gali patenkinti vitamino C paros poreikį.