Šioje temoje nagrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektriniame lauke, aiškinant jų savybes ir elgesį. Aptariama, kaip laidininkuose krūviai persiskirsto, sukurdami nulinį lauką viduje, o dielektrikuose vyksta poliarizacija, susilpninanti išorinį lauką. Taip pat sužinoma apie dielektrinę skvarbą ir dielektriko pramušimą.

Šioje temoje nagrinėjama kondensatorių talpos skaičiavimas, įvairių tipų kondensatorių gamyba, jų istorija, panaudojimas ir klasifikacija. Taip pat aptariami kondensatorių parametrai, veikimo principai ir pavyzdžiai, kaip jie veikia kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, kompiuterio klaviatūroje ar žaibo susidarymo metu. Svarbiausia – suprasti, kaip kondensatoriai kaupia ir atiduoda elektros energiją.

Šioje temoje nagrinėjama elektrostatika, apimanti elektros krūvio sąvoką, kūnų įsielektrinimo būdus ir elektros krūvio tvermės dėsnį. Sužinoma, kad elektros krūvis yra fundamentali savybė, lemianti elektromagnetinę sąveiką, ir kad kūnai įsielektrina dėl elektronų persiskirstymo. Taip pat susipažįstama su dėsniu, teigiančiu, jog uždaros sistemos bendras elektros krūvis išlieka pastovus.

Šioje temoje nagrinėjamos elektrostatikos sąvokos: elektrinio lauko darbas, potencialas ir įtampa. Sužinoma, kaip apskaičiuojamas darbas perkeliant krūvį elektriniame lauke, ir kaip potencialų skirtumas (įtampa) susijęs su elektrinio lauko stipriu. Taip pat mokomasi potencialų skirtumo ir elektrinio lauko stiprio matavimo vienetų.

Šioje temoje nagrinėjama elektrostatika, apibrėžiant elektrinį lauką ir jo stiprį. Aptariamos sąveikos teorijos (artiveikos ir toliveikos), pabrėžiant elektrinio lauko, kaip tarpininko, vaidmenį, bei supažindinama su elektrinio lauko stiprio sąvoka ir jo vaizdavimu jėgų linijomis. Taip pat aprašomas vienalytis elektrinis laukas ir elektrinių laukų superpozicijos principas.

Šioje temoje nagrinėjama elektrinė talpa, kondensatoriai ir jų veikimo principai. Aiškinama, kaip laidininkai kaupia elektros krūvį, kaip veikia kondensatoriai, ir kaip apskaičiuoti plokščiojo kondensatoriaus talpą bei sukauptą energiją. Taip pat supažindinama su pagrindiniais matais, tokiais kaip Faradas.

Šioje temoje nagrinėjama kondensatorių talpos priklausomybė nuo ploto ir atstumo, pateikiamos talpos ir energijos skaičiavimo formulės, bei aiškinami trys kondensatorių jungimo būdai: lygiagretusis, nuoseklusis ir mišrusis. Apibrėžiamos pagrindinės kiekvieno jungimo savybės, susijusios su įtampa, krūviu ir talpa. Taip pat trumpai aprašomas kondensatorių su skirtingais dielektrikais talpos skaičiavimas.

Šioje temoje susipažįstama su Kulono dėsniu, aprašančiu dviejų nejudančių, taškinių, įelektrintų kūnų sąveikos jėgą. Sužinoma, kad ši jėga yra tiesiogiai proporcinga kūnų krūvių modulių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui. Taip pat aptariama elektrostatinės ir gravitacijos jėgų panašumai bei skirtumai.