Dielektrikas yra izoliacinė medžiaga, įterpta tarp kondensatoriaus elektrodų. Jis padidina kondensatoriaus talpą ir leidžia naudoti didesnę įtampą, nes apsaugo nuo elektrodų trumpojo jungimo.

Medžiaga, esanti tarp kondensatoriaus elektrodų, vadinama dielektriku. Dielektriko savybės lemia kondensatoriaus talpą. Plokščiojo kondensatoriaus talpa priklauso nuo elektrodų ploto (S), atstumo tarp jų (d) ir dielektriko dielektrinės skvarbos (ε). Formulė plokščiojo kondensatoriaus talpai apskaičiuoti yra \(C = ε₀εS/d\), kur \(ε₀\) yra vakuumo dielektrinė skvarba (elektrinė konstanta), o ε – santykinė dielektrinė skvarba, rodanti, kiek kartų medžiaga padidina talpą lyginant su vakuumu.

Kondensatoriai naudojami kompiuterių klaviatūrose, kur kiekvienas klavišas turi kondensatorių, kurio talpa kinta paspaudus klavišą. Žaibas yra natūralus reiškinys, kuriame audros debesis ir Žemės paviršius veikia kaip kondensatoriaus plokštės, o elektros išlydis (žaibas) yra analogiškas kondensatoriaus pramušimui.

Įkrautas kondensatorius kaupia elektrinio lauko energiją. Ši energija (W) yra proporcinga kondensatoriaus talpai (C) ir įtampos (V) tarp elektrodų kvadratui. Energiją galima apskaičiuoti pagal formulę: \(W = (1/2)CV^2\). Energija taip pat gali būti išreikšta per krūvį (Q): \(W = (1/2)QV\) arba \(W = Q^2/(2C)\).

Kondensatorius yra elektroninis komponentas, sudarytas iš dviejų laidžių plokštelių (elektrodų), atskirtų dielektriko sluoksniu. Pagrindinė kondensatoriaus funkcija yra kaupti elektros krūvį ir energiją elektriniame lauke tarp plokštelių.

Kondensatorius yra elektroninis komponentas, sudarytas iš dviejų laidininkų (elektrodų), atskirtų dielektriko sluoksniu. Pagrindinė kondensatoriaus savybė yra gebėjimas kaupti elektros krūvį. Šis gebėjimas kiekybiškai apibūdinamas elektrine talpa (C), kuri rodo, kokį krūvį (Q) sukaupia kondensatorius, kai tarp jo elektrodų yra įtampa (V). Talpa matuojama faradais (F). Pagrindinė talpos formulė yra \(C = Q/V\).

Įkrautas kondensatorius kaupia potencinę energiją elektriniame lauke tarp savo elektrodų. Ši energija gali būti atiduota į grandinę kondensatoriui išsikraunant.

Pirmasis kondensatorius, žinomas kaip Leideno stiklinė, buvo išrastas 1745 metais Piterio Mušenbruko. Bendžaminas Franklinas patobulino šį prietaisą. Šiuolaikiniai kondensatoriai gaminami iš plonos metalinės folijos elektrodų ir įvairių dielektrikų, pavyzdžiui, parafinuoto popieriaus, žėručio ar keramikos. Pagal dielektriko tipą jie skirstomi į popierinius, žėrutinius, keraminius, orinius ir kitus.

Kondensatoriai gali būti jungiami nuosekliai arba lygiagrečiai, norint gauti reikiamą bendrą talpą arba pakeisti kitas grandinės charakteristikas.

Kondensatoriai grandinėse gali būti jungiami nuosekliai arba lygiagrečiai. Jungiant kondensatorius nuosekliai, bendros talpos (C_total) atvirkštinis dydis yra lygus atskirų kondensatorių talpų atvirkštinių dydžių sumai: \(1/C_{total} = 1/C_1 + 1/C_2 + ... + 1/C_n\). Jungiant lygiagrečiai, bendra talpa yra lygi atskirų kondensatorių talpų sumai: \(C_{total} = C_1 + C_2 + ... + C_n\).

Kondensatoriai klasifikuojami į pastoviosios ir kintamosios talpos kondensatorius. Pastoviosios talpos kondensatorių talpa nekinta, o kintamosios talpos kondensatorių talpa reguliuojama keičiant plokščių tarpusavio padėtį. Kintamos talpos kondensatoriai yra svarbūs radijo imtuvuose.

Pagrindiniai kondensatorių parametrai yra talpa, didžiausia įtampa, tikslumas ir sandarumas. Skirtingi kondensatorių tipai (žėrutiniai, keraminiai, polistireniniai, polikarbonatiniai, tantalio, elektrolitiniai) pasižymi skirtingais parametrų diapazonais ir savybėmis. Visi kondensatoriai laikui bėgant praranda krūvį.

Kondensatorių baterijų talpa apskaičiuojama pagal jų jungimo tipą: nuoseklų, lygiagretų arba mišrų. Baterijos talpa priklauso nuo individualių kondensatorių talpų ir jų išsidėstymo schemoje. Skirtingos konfigūracijos lemia skirtingą bendrą talpą. Taip pat nagrinėjami įvairūs kondensatorių tipai, pavyzdžiui, plokštieji kondensatoriai su skirtingomis dielektrinėmis skvarbomis, ir kaip dielektriko įvedimas keičia talpą.

Kondensatoriai skirstomi į įvairius tipus pagal dielektriką (popieriniai, žėrutiniai, keraminiai, oriniai ir kt.) ir talpos kitimo pobūdį (pastoviosios ir kintamosios talpos). Jie plačiai naudojami radioelektronikos prietaisuose, elektrotechnikos įrenginiuose, kintamosios srovės lygintuvuose, radijo siųstuvuose ir imtuvuose. Superkondensatoriai naudojami didelėms srovėms gauti, lazerių technikoje ir termobranduolinės sintezės eksperimentuose.

Kondensatoriai klasifikuojami pagal dielektriko tipą (pvz., keraminiai, elektrolitiniai, plėveliniai) ir pagal tai, ar jų talpa yra pastovi, ar kintama. Kintamosios talpos kondensatorių talpą galima reguliuoti. Pagrindiniai kondensatorių parametrai yra vardinė talpa, didžiausia leistina įtampa, tikslumas (tolerancija) ir darbinė temperatūra. Šie parametrai yra svarbūs parenkant kondensatorių konkrečiai schemai.

Kondensatoriai klasifikuojami pagal dielektriko tipą ir talpos pobūdį (pastovioji ar kintamoji). Pagrindiniai parametrai apima talpą, maksimalią darbinę įtampą, tikslumą ir sandarumą.

Plokščiojo kondensatoriaus talpa priklauso nuo jo geometrinių matmenų ir dielektriko savybių. Talpa yra tiesiogiai proporcinga elektrodų plotui ir dielektriko dielektrinei skvarbai bei atvirkščiai proporcinga atstumui tarp elektrodų.