Lietuva 1939–1941 m. Pirmoji sovietinė ir nacistinė okupacijos

Šioje temoje nagrinėjama Lietuvos padėtis Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir pirmaisiais metais, įskaitant Lenkijos, Vokietijos ir SSRS ultimatumus. Taip pat aprašoma pirmoji sovietinė okupacija, Lietuvos sovietizacija ir masiniai trėmimai 1941 m. birželio mėnesį.

Lenkijos ultimatumas Lietuvai
1938 m. kovo 17 d. Lenkija, pasinaudodama pasienio incidentu, kai buvo nušautas lenkų kareivis, pateikė Lietuvai ultimatumą. Jame buvo reikalaujama per 48 valandas užmegzti diplomatinius santykius ir akredituoti diplomatinius atstovus iki kovo 31 d. Atsisakymas būtų reiškęs, kad Lenkija gins savo interesus „savomis priemonėmis“, kas iš esmės reiškė karinę intervenciją. Lietuvos vyriausybė, neturėdama realios karinės paramos iš kitų valstybių, buvo priversta ultimatumą priimti.
Lietuvos nepriklausomybės praradimas
1940 m. birželio 14 d. SSRS pateikė Lietuvai ultimatumą, reikalaudama sudaryti naują vyriausybę ir įsileisti papildomas Raudonosios armijos pajėgas. Lietuvos vyriausybė, neturėdama jokios realios galimybės pasipriešinti, ultimatumą priėmė. 1940 m. birželio 15 d. į Lietuvą įžengė Raudonoji armija, prasidėjo pirmoji sovietinė okupacija. Buvo suformuota marionetinė Liaudies vyriausybė, kuri vykdė SSRS nurodymus. 1940 m. liepą įvyko inscenizuoti Liaudies seimo rinkimai, o rugpjūčio 3 d. Lietuva buvo oficialiai aneksuota ir įjungta į SSRS sudėtį kaip Lietuvos SSR.
Lietuvos užsienio politika 1938-1940 m.
Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje didėjanti įtampa Europoje, kurią kėlė Vokietijos ir SSRS ekspansionistinės ambicijos, stipriai veikė Lietuvos užsienio politiką. Nuo 1920 m. Lietuva palaikė draugiškus santykius su SSRS, 1926 m. pasirašė nepuolimo sutartį, kuri 1934 m. buvo pratęsta iki 1945 m. Su Vokietija santykiai blogėjo dėl Klaipėdos krašto klausimo. 1934 m. Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Baltijos santarvės sutartį, siekdamos stiprinti regioninį saugumą, tačiau ši sutartis realios apsaugos neužtikrino.
Sovietizacija ir represijos (1940-1941 m.)
Po aneksijos Lietuvoje prasidėjo sparti sovietizacija. Buvo nacionalizuota pramonė ir žemė, įvesta sovietinė valiuta (rublis), pertvarkyta švietimo sistema, uždraustos nekomunistinės organizacijos ir spauda, įvesta cenzūra. Vietoj Seimo buvo sukurta Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba. Vienas žiauriausių sovietizacijos etapų buvo 1941 m. birželio 14–18 d. įvykdytas masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą, kurio metu buvo ištremta apie 17,6 tūkst. žmonių – inteligentijos, politinių veikėjų, ūkininkų ir kitų „liaudies priešų“.
SSRS įtaka ir savitarpio pagalbos sutartis
1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai padalijo Rytų Europą į įtakos sferas. Iš pradžių Lietuva buvo priskirta Vokietijos įtakos zonai, bet vėliau, SSRS okupavus dalį Lenkijos, įskaitant Vilnių, Lietuva buvo perleista SSRS įtakai. SSRS pasiūlė Lietuvai atgauti Vilnių mainais už Raudonosios armijos įgulų įvedimą. 1939 m. spalio 10 d. buvo pasirašyta Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis, pagal kurią Lietuva atgavo dalį Vilniaus krašto, bet faktiškai prarado neutralitetą, nes jos teritorijoje buvo dislokuotos SSRS karinės bazės.
Vokietijos ultimatumas ir Klaipėdos praradimas
1939 m. kovo 20 d. Vokietija pateikė Lietuvai ultimatumą dėl Klaipėdos krašto. Lietuvos vyriausybė, suvokdama, kad negali karine jėga pasipriešinti Vokietijai, ultimatumą priėmė. 1939 m. kovo 22 d. pasirašyta sutartis, pagal kurią Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Vokietijos, o Lietuvai Klaipėdoje buvo suteikta laisvojo uosto zona. Šis praradimas smarkiai paveikė Lietuvos ekonomiką, nes Klaipėda buvo svarbus pramonės ir prekybos centras.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com