Konservatizmas – politinė ideologija, susiformavusi kaip atsakas į liberalizmą ir Didžiosios Prancūzijos revoliucijos sukeltus pokyčius. Pagrindinis ideologijos kūrėjas – Edmundas Berkas. Konservatizmas pabrėžė tradicijų, autoriteto ir nuosavybės svarbą. Pokyčiai, anot konservatorių, turi būti laipsniški ir apgalvoti. Jie rėmė monarchiją ir kritikavo liberalų skatinamą egoizmą. Valstybė turėjo būti tvirta, sauganti privačią nuosavybę, o religija ir šeima laikytos svarbiomis visuomenės dalimis.

Liberalizmas – politinė ideologija, XIX a. susiformavusi po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, panaikinusios privilegijas ir įtvirtinusios piliečių lygybę. Pagrindiniai ideologijos kūrėjai – Džonas Lokas ir Džonas Stiuartas Milis. Liberalizmas gynė buržuazijos interesus, reikalavo žodžio, spaudos, susirinkimų ir tikėjimo laisvės. Valstybės vaidmuo – minimalus, tik užtikrinantis sąlygas laisvai veikti, nepažeidžiant kitų laisvės. Ekonomistas Adamas Smitas propagavo laissez faire principą – minimalų vyriausybės kišimąsi į ekonomiką.

Socializmas – politinė ideologija, atsiradusi dėl pramonės perversmo sukeltų socialinių problemų ir turtinės nelygybės. Socializmas teigė, kad visi žmonės yra lygūs, todėl būtina socialinė lygybė, perskirstant turtą, užtikrinant darbininkų socialinę apsaugą, suteikiant rinkimų teisę ir išsimokslinimą. Pagrindiniai teoretikai – Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas. Jie teigė, kad visuomenė vystosi pagal dėsningumus, o varomoji jėga yra klasių kova. Socializmas skilo į socialdemokratiją (demokratiniai pertvarkymai) ir komunizmą (revoliucija ir proletariato diktatūra).

XIX amžiuje susiformavusios politinės ideologijos – liberalizmas, konservatizmas ir socializmas – turėjo didžiulę įtaką Europos visuomenės raidai. Jos skatino politinių partijų kūrimąsi ir politinių laisvių plėtrą, įskaitant visuotinės rinkimų teisės (vyrams) įvedimą daugelyje Vakarų Europos šalių. Kai kurios iš šių ideologijų buvo panaudotos revoliucijoms ir karams sukelti, o kitos – taikioms reformoms įgyvendinti.