Rodiklinė nelygybė – tai nelygybė, kurioje nežinomasis yra laipsnio rodiklyje. Ji užrašoma pavidalu f(x) > g(x) arba f(x) < g(x), kur f(x) ir g(x) yra reiškiniai su nežinomuoju x, o a yra teigiamas skaičius, nelygus 1 (a > 0, a ≠ 1). Sprendimo metodai apima grafinį būdą (funkcijų grafikų analizė) ir algebrinį būdą (laipsnių su vienodais pagrindais lyginimas, atsižvelgiant į pagrindo a reikšmę: jei a > 1, nelygybės ženklas nekeičiamas; jei 0 < a < 1, ženklas keičiamas priešingu). Kartais, norint išspręsti rodiklinę nelygybę, reikia taikyti pagrindinę logaritmų tapatybę: a^{log_b} = b. Tai leidžia suvienodinti laipsnių pagrindus. Sudėtingesniais atvejais gali būti naudojamas nežinomojo keitimo metodas, kai įvedamas naujas nežinomasis, dažnai leidžiantis nelygybę paversti kvadratine. Rodiklinės funkcijos f(x) = a^ (a > 0, a ≠ 1) reikšmių sritis yra tik teigiamieji skaičiai (0; +∞). Todėl nelygybė a^{f(x)} ≤ b (arba a^{f(x)} < b), kur b ≤ 0, neturi sprendinių. Nelygybės a^{f(x)} ≥ b (arba a^{f(x)} > b), kur b ≤ 0, sprendiniai yra visi realieji skaičiai. Eksponentinės funkcijos (ypač f(x) = e^) plačiai naudojamos modeliuojant įvairius gamtos ir ekonomikos reiškinius. Pavyzdžiai: cheminių medžiagų skilimas, bakterijų dauginimasis, gyventojų populiacijos augimas, finansinių investicijų augimas (sudėtinės palūkanos), prekės paklausa ir kainos kitimas, radioaktyvios medžiagos skilimas.