Fizinis krūvis – tai kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai ir kurie padidina energijos sąnaudas, palyginti su ramybės būsena. Tai gali būti kasdienė veikla, pavyzdžiui, ėjimas, lipimas laiptais, namų ruoša, arba tikslinga veikla, pavyzdžiui, sportas, mankšta, bėgiojimas. Organizmas reaguoja į fizinį krūvį įvairiais būdais, siekdamas užtikrinti pakankamą energijos tiekimą raumenims ir palaikyti homeostazę (vidinę pusiausvyrą). Širdies ir kraujagyslių sistema padidina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, kad į raumenis būtų tiekiamas didesnis deguonies ir maistinių medžiagų kiekis. Kvėpavimo sistema pagreitina ir pagilina kvėpavimą, kad padidintų deguonies įsisavinimą ir anglies dioksido pašalinimą. Raumenys naudoja energijos šaltinius, tokius kaip gliukozė ir riebalų rūgštys, kad susitrauktų ir atliktų darbą. Šalutinis raumenų darbo produktas yra pieno rūgštis, kuri gali sukelti raumenų nuovargį. Kūno temperatūra pakyla dėl raumenų darbo metu išsiskiriančios šilumos, todėl organizmas įjungia termoreguliacijos mechanizmus, tokius kaip prakaitavimas, kad išvengtų perkaitimo.

Kūno temperatūra normaliomis sąlygomis yra apie 36,6-37 °C. Tačiau karštoje aplinkoje arba intensyviai sportuojant, kūno temperatūra gali pakilti virš šios ribos. Perkaitimas – tai būklė, kai organizmas nebegali efektyviai atsivėsinti ir kūno temperatūra pakyla iki pavojingo lygio. Tai gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, įskaitant šilumos smūgį, kuris yra pavojingas gyvybei. Organizmas naudoja įvairius mechanizmus, kad apsisaugotų nuo perkaitimo. Pagrindinis iš jų – prakaitavimas. Prakaito liaukos, esančios odoje, išskiria skystį (prakaitą), kuris, garuodamas nuo odos paviršiaus, vėsina kūną. Kitas svarbus mechanizmas – šilumos išspinduliavimas. Kraujagyslės, esančios arti odos paviršiaus, išsiplečia, leisdamos didesniam kiekiui kraujo tekėti pro jas. Šis kraujas atiduoda šilumą į aplinką, taip vėsindamas kūną.

Reguliarus fizinis krūvis – tai ne tik pavieniai sporto užsiėmimai, bet ir nuolatinis fizinis aktyvumas, įtrauktas į kasdienį gyvenimą. Tai gali būti ne tik specialios treniruotės, bet ir, pavyzdžiui, ėjimas pėsčiomis vietoj važiavimo automobiliu, lipimas laiptais vietoj naudojimosi liftu, aktyvūs žaidimai su vaikais ar sodo darbai. Reguliarus fizinis krūvis turi didelę įtaką organizmo sistemoms, ypač širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo. Širdis, kaip raumuo, stiprėja nuo reguliaraus krūvio. Ji pradeda efektyviau dirbti: padidėja jos susitraukimo jėga, o ramybės būsenoje širdies susitraukimų dažnis sumažėja. Tai reiškia, kad širdis per vieną susitraukimą išstumia daugiau kraujo ir jai reikia mažiau susitraukimų, kad aprūpintų organizmą reikalingu deguonies kiekiu. Kvėpavimo sistema taip pat prisitaiko prie reguliaraus fizinio krūvio: padidėja plaučių tūris, pagerėja dujų apykaita tarp plaučių ir kraujo, o tai leidžia organizmui efektyviau pasisavinti deguonį.