Įvairios dujos gali būti identifikuojamos pagal jų chemines savybes ir reakcijas. Anglies dioksidas (\(CO_2\)) drumsčia kalkių vandenį (\(Ca(OH)_2\)), sudarydamas baltas kalcio karbonato (\(CaCO_3\)) nuosėdas. Vandenilis (\(H_2\)) yra degios dujos, kurios, įdėjus degančią skalelę, pliūpteli. Deguonis (\(O_2\)) palaiko degimą, todėl rusenanti skalelė jame užsidega. Dujos gali būti surenkamos dviem būdais: išstumiant vandenį (netirpioms ar mažai tirpioms dujoms) ir išstumiant orą.

Indikatoriai yra medžiagos, kurios keičia spalvą priklausomai nuo tirpalo \(pH\) vertės. Jie naudojami apytiksliam tirpalo rūgštingumo ar bazingumo nustatymui. Lakmusas yra raudonas rūgštiniuose tirpaluose (\(pH < 7\)), violetinis neutraliuose tirpaluose (\(pH = 7\)) ir mėlynas baziniuose tirpaluose (\(pH > 7\)). Fenolftaleinas yra bespalvis rūgštiniuose ir neutraliuose tirpaluose, o baziniuose tirpaluose tampa avietiniu. Metiloranžinis yra rožinis rūgštiniuose, oranžinis neutraliuose ir geltonas baziniuose tirpaluose.

Organiniai junginiai, tokie kaip angliavandeniai, dalyvauja įvairiose cheminėse reakcijose. Angliavandenių reakcijos pavyzdžiai apima gliukozės reakciją su sidabro oksidu (\(Ag_2O\)) amoniakiniame vandenyje, sukuriant gliukono rūgštį ir sidabrą („sidabrinio veidrodžio“ reakcija). Gliukozė taip pat reaguoja su vario(II) hidroksidu (\(Cu(OH)_2\)), sudarydama mėlyną tirpalą, o šildant – gliukono rūgštį, geltoną vario(I) hidroksidą (\(CuOH\)) ir galiausiai raudoną vario(I) oksidą (\(Cu_2O\)).