Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Europoje dominavo dvi pagrindinės karinės sąjungos: Trilypė sąjunga (Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija) ir Antantė (Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė). Šių blokų susiformavimas buvo ilgalaikio diplomatinių santykių ir įsipareigojimų rezultatas, prasidėjęs 1879 m. Dvilypės sąjungos tarp Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos sudarymu, o baigęsis 1907 m., kai Rusija ir Jungtinė Karalystė sudarė karinę sąjungą, užbaigdamos Antantės formavimąsi. Osmanų imperija, nors ir nebuvo formali šių blokų narė, taip pat turėjo reikšmės to meto geopolitinėje situacijoje.

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 m. liepos 28 d., kai Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai. Per kelias savaites į karą įsitraukė didžiosios Europos valstybės: Vokietija, Rusija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Karas greitai išplito ir į kitus regionus, kai rugpjūčio 23 d. Japonija paskelbė karą Vokietijai.

Pirmasis pasaulinis karas kilo dėl daugelio tarpusavyje susijusių priežasčių. Svarbiausios iš jų buvo: ginklavimosi varžybos, nacionaliniai judėjimai, karinių blokų (Trilypės sąjungos ir Antantės) susiformavimas, panslavizmas, jūrų varžybos, kolonializmas, Elzaso-Lotaringijos klausimas, Bosnijos aneksija, Balkanų karai ir galiausiai – Sarajevo įvykis (erchercogo Pranciškaus Ferdinando nužudymas).

Pirmojo pasaulinio karo metu propaganda buvo plačiai naudojama visose kariaujančiose šalyse. Jos tikslas buvo paveikti visuomenės nuomonę, skatinti patriotizmą, mobilizuoti paramą karui ir kurstyti neapykantą priešui. Propaganda buvo skleidžiama per įvairias priemones: spaudą, plakatus, kiną, mokyklas ir net kasdienius pokalbius. Naudotos priemonės apėmė ryškias spalvas, simbolius, trumpus ir įsimintinus šūkius, herojiškus ar demonizuotus vaizdus.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Europoje vyko intensyvios ginklavimosi varžybos. Didžiosios Europos valstybės, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir Rusija, nuolat didino savo kariuomenių dydį ir išlaidas ginklavimuisi. Ypač sparčiai augo Vokietijos karinės išlaidos. Šis militarizmo stiprėjimas rodė augančią įtampą ir pasirengimą kariniam konfliktui.

Propaganda tebėra aktuali ir šiuolaikiniame pasaulyje, nors jos formos ir priemonės gali būti kitokios. Vienas iš pavyzdžių – „išvykimo krepšys“, kai karo ekspertai rekomenduoja civiliams gyventojams jį turėti. Kitas pavyzdys – „žalioji propaganda“, naudojama įmonių, siekiant klaidingai pristatyti savo produktus ar veiklą kaip ekologiškus, nors iš tikrųjų taip nėra. Tai yra vartotojų klaidinimas, siekiant pagerinti įmonės įvaizdį ir padidinti pardavimus.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Europoje stiprėjo tautinė neapykanta tarp įvairių tautų ir visuomenės sluoksnių. Ši neapykanta buvo aktyviai kurstoma propagandos, kuri paveikė net paprastus žmones. Tiesioginė karo dingstis buvo Austrijos-Vengrijos erchercogo Pranciškaus Ferdinando ir jo žmonos nužudymas Sarajeve 1914 m. birželio 28 d., kurį įvykdė serbų teroristinės organizacijos narys Gavrilas Principas.