Visuomenės ir kultūros raida pirmame tarpukario dešimtmetyje

Šioje temoje aptariami reikšmingi visuomenės ir kultūros pokyčiai po Pirmojo pasaulinio karo, įskaitant modernizmo atsiradimą mene, „Keturių vėjų“ manifestą, karo poveikį visuomenei ir totalitarizmo grėsmes. Taip pat nagrinėjama Lietuvos visuomenės raida, kultūros centrai Europoje, avangardiniai judėjimai, modernizmo architektūra ir kasdienio gyvenimo pokyčiai, įskaitant mados ir kino įtaką. Galiausiai, sužinoma apie tautinės kultūros puoselėjimą.

Karo veteranų integracija
Po Pirmojo pasaulinio karo daugelis šalių susidūrė su karo veteranų integracijos į civilinį gyvenimą problema. Buvo kuriami įvairūs projektai, siekiant padėti veteranams įsidarbinti ir prisitaikyti prie pokario realybės, pavyzdžiui, Didžiojo vandenyno kelio tiesimas Australijoje.
Keturių vėjų manifestas
Lietuvių literatūrinis judėjimas „Keturi vėjai“ skelbė naujojo meno principus. Jaunoji karta atmetė senąsias vertybes ir sustabarėjusias formas, kviesdama kurti naują meną ir būtį. Baltijos pajūris simbolizavo atgimimą, o menas buvo laikomas naujo identiteto kūrimo priemone.
Kultūros raida pirmame pokario dešimtmetyje
Paryžius tapo svarbiausiu kultūros ir meno centru, traukusiu menininkus ir intelektualus iš viso pasaulio, konkuruodamas su Londonu, Viena ir Berlynu. Menininkai ir mokslininkai migravo tarp Europos miestų, ieškodami įkvėpimo. Svarbūs to meto meno judėjimai: abstrakcionizmas (Vasilijus Kandinskis), komunistinis realizmas (propagandinis menas SSRS), dadaizmas (pasibjaurėjimas karu ir tradicinėmis vertybėmis), modernizmas (naujumo siekis, tradicijų neigimas), keturvėjininkai (avangardinis judėjimas Lietuvoje). Architektūroje išsiskyrė Le Korbiuzjė funkcionalizmo idėjos.
Lietuvos visuomenės raida pirmame nepriklausomybės dešimtmetyje
1923 m. gyventojų surašymas suteikė svarbių duomenų apie Lietuvos gyventojų skaičių, sudėtį, socialinę ir ekonominę padėtį. Tarpukario Lietuvoje vyravo agrarinė visuomenė, buvo nedidelė migracija iš kaimo į miestą, o emigracija dažniausiai buvo sąlygota ekonominių priežasčių. Nepaisant demografinių problemų (didelio mirtingumo, moterų skaičiaus persvaros, emigracijos), gyventojų skaičius augo.
Litvakai Paryžiuje
Paryžiuje tarpukariu kūrė ir pasaulinę šlovę pelnė daug litvakų (Lietuvos žydų) menininkų ir intelektualų: Markas Šagalas, Žakas Lipšicas, Chaimas Sutinas, Romenas Gari, Emanuelis Levinas. Jų kūryba praturtino pasaulio meno ir kultūros paveldą.
Pirmojo pasaulinio karo įtaka visuomenei
Pirmasis pasaulinis karas sukėlė esminius pokyčius visuomenėse, turėdamas tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių padarinių. Demografiniai pokyčiai (žūtys, sumažėjęs gimstamumas), šeimos struktūros pakitimai (vienišų moterų ir motinų skaičiaus augimas), moterų vaidmens kaita (įsidarbinimas tradiciškai vyriškose srityse) – visa tai ženkliai pakeitė visuomenės veidą.
Pokyčiai kasdienybėje
Intelektualiniai ir kultūriniai judėjimai darė įtaką kasdieniam gyvenimui – madai, interjerui. Po 1925 m. Paryžiaus parodos paplito taikomojo dizaino stilius Art Deco, atspindėjęs optimizmą, veržlumą ir modernumą. Kinas, ypač Holivudo produkcija, tapo populiaria pramoga, o kino žvaigždės – stiliaus ikonomis. Moterų mada tapo laisvesnė, patogesnė, atspindėdama emancipacijos tendencijas. Populiarėjo sportas. Lietuvoje buvo puoselėjama tautinė kultūra, rengiamos dainų šventės.
Teigiami karo padariniai
Nepaisant didžiulių nuostolių ir kančių, Pirmasis pasaulinis karas paskatino ir tam tikrus teigiamus pokyčius. Spartėjo mokslo ir technologijų pažanga, vyko infrastruktūros plėtra, įvyko proveržis medicinos ir farmacijos srityse.
Totalitarizmo ir šovinizmo padariniai
Tarpukariu išryškėjo kraštutinių ideologijų, tokių kaip šovinizmas ir totalitarizmas, žiaurumas. Armėnų genocidas Osmanų imperijoje ir teroras bei genocidas Sovietų Rusijoje (vėliau – SSRS) parodė, kokias baisias pasekmes gali sukelti neapykanta ir valdžios siekis kontroliuoti visus visuomenės aspektus.
Vakarų Europos stabilizacija
Po Pirmojo pasaulinio karo Vakarų Europos šalys, tokios kaip Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, ėmėsi priemonių stabilizuoti padėtį. Buvo teikiama socialinė parama, atnaujinami miestai, statomi socialiniai būstai, priimami nedarbo įstatymai.
Visuomenės ir kultūros kaita tarpukariu
XX a. trečiasis dešimtmetis pasižymėjo dideliais visuomenės pokyčiais: karo traumomis, ekonominiais sunkumais, moterų emancipacija, naujų valstybių kūrimusi ir ideologiniais konfliktais. Kultūroje ir mene vyravo modernizmas, avangardiniai judėjimai, tokie kaip dadaizmas ir siurrealizmas, kurie ieškojo naujų formų ir išraiškos priemonių, neigdami tradicijas. Valstybės politika darė įtaką menui, kultūrai ir švietimui, ypač totalitariniuose režimuose.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com