Paklausos ir pasiūlos elastingumas

Šioje temoje susipažįstama su paklausos ir pasiūlos elastingumo sąvokomis, jų apskaičiavimo metodais ir veiksniais, kurie juos lemia. Taip pat nagrinėjama, kaip valstybės įsikišimas (pvz., mokesčiai) veikia rinką, ir kaip elastingumas susijęs su bendrosiomis pajamomis. Galiausiai, aptariama kryžminis paklausos elastingumas ir paklausos elastingumas pajamoms.

Bendrųjų pajamų testas
Bendrosios pajamos (BP) apskaičiuojamos kainą (P) padauginus iš kiekio (Q): BP = P * Q. Gamintojai, siekdami didesnių pajamų, turi atsižvelgti į produkto paklausos elastingumą. Jei paklausa elastinga, kainos didinimas mažina pajamas, o mažinimas – didina. Jei paklausa neelastinga, kainos didinimas didina pajamas, o mažinimas – mažina.
Kainos ir kiekio poveikis bendrosioms pajamoms
Kintant kainoms, gamintojų bendrųjų pajamų pokytis priklauso nuo kainos ir paklausos kiekio pokyčių santykio. Kainos poveikis rodo, kaip keičiasi už kiekvieną parduotą prekę gaunama pinigų suma. Kiekio poveikis – kaip kinta parduotas kiekis dėl kainos pokyčio. Jei kainos poveikis didesnis už kiekio poveikį, paklausa yra neelastinga. Jei kiekio poveikis didesnis – elastinga.
Kryžminis paklausos elastingumas
Prekės ir paslaugos skirstomos į pakaitalus (vienos prekės paklausa didėja kitos sąskaita), papildomąsias (vartojamos kartu) ir nesusijusias. Kryžminis elastingumas (EXY = ΔQY(%) / ΔPX(%)) įvertina prekės Y paklausos pokytį, kai kinta prekės X kaina. Jei |EXY| > 1, prekės yra pakaitalai; jei |EXY| < 1 – papildomosios.
Paklausos elastingumas kainoms
Paklausos elastingumas kainoms apibūdina vartotojų reakciją į kainų pokyčius. Jis rodo, kaip keičiasi perkamos prekės ar paslaugos kiekis, kintant kainai. Elastingumas apskaičiuojamas procentinį paklausos kiekio pokytį dalijant iš procentinio kainos pokyčio (E = -ΔQ(%) / ΔP(%)). Jei |E| > 1, paklausa elastinga; jei |E| = 1, vienetinis elastingumas; jei |E| < 1, paklausa neelastinga. Yra ir kraštutiniai atvejai: |E| = ∞ (absoliučiai elastinga) ir |E| = 0 (absoliučiai neelastinga).
Paklausos elastingumas pajamoms
Paklausos elastingumas pajamoms (EY = ΔQ(%) / ΔY(%), kur Y – vartotojo pajamos) parodo, kaip paklausos kiekis kinta priklausomai nuo pajamų pokyčio.
Paklausos elastingumas reklamai
Paklausos elastingumas reklamai apskaičiuojamas: ER = ΔQ(%) / ΔA(%), kur A – išlaidos reklamai. Jis parodo, kaip keičiasi paklausos kiekis, kintant išlaidoms reklamai.
Paklausos elastingumo kainoms veiksniai
Paklausos elastingumą lemia šie veiksniai: 1) Prekės ar paslaugos pakaitalų kiekis (daugiau pakaitalų – didesnis elastingumas). 2) Prekės ar paslaugos būtinumas (pirmojo būtinumo prekės – mažesnis elastingumas). 3) Pirkėjo biudžeto dalis, skirta prekei (didesnė dalis – didesnis elastingumas). 4) Laikas (ilgesnis laikotarpis – didesnis elastingumas). 5) Rinkos prisotinimas (prisotinta rinka – mažesnis elastingumas).
Pasiūlos elastingumas kainoms
Pasiūlos elastingumas kainoms parodo gamintojų reakciją į kainų pokyčius. Pasiūla yra elastinga, kai jos procentinis kiekio pokytis didesnis už procentinį kainos pokytį, ir neelastinga, kai mažesnis. Pasiūlos elastingumas žymimas Es ir apskaičiuojamas: Es = ΔQ(%) / ΔP(%).
Pasiūlos elastingumo kainai veiksniai
Pasiūlos elastingumą lemia: 1) Laikas (ilgo laikotarpio pasiūla elastingesnė). 2) Išteklių universalumas (kuo lengviau perkeliami ištekliai, tuo elastingesnė pasiūla). 3) Prekių galiojimo laikas (trumpesnis galiojimo laikas – mažesnis elastingumas).
Valstybės įtaka rinkai
Valstybė gali daryti įtaką rinkai apmokestindama prekes (pvz., akcizo mokesčiais). Tai daroma siekiant surinkti pajamų į biudžetą, palaikyti kainų stabilumą, perskirstyti pajamas ir keisti išteklių pasiskirstymą ūkio šakose.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com