Geometrinių figūrų perimetrai gali būti išreiškiami algebrinėmis išraiškomis, naudojant kintamuosius. Sudarant lygtis, kurios lygina skirtingų figūrų perimetrus, galima rasti nežinomų kraštinių ilgius. Pavyzdžiui, jei stačiakampio kraštinės yra x + 5 ir x, o trikampio kraštinės yra x + 5, x + 5 ir 3x + 1, ir jų perimetrai lygūs, galima sudaryti lygtį: 2(x + 5) + 2x = (x + 5) + (x + 5) + (3x + 1).

Algebriniai reiškiniai, kuriuose yra kintamųjų, gali turėti skirtingas vertes, priklausomai nuo kintamųjų reikšmių. Sudarant lygtis, kurios lygina skirtingų reiškinių vertes arba jų santykius (pvz., procentus), galima rasti nežinomų kintamųjų reikšmes. Pavyzdžiai: 1) Reiškinio 3 - n reikšmė yra tris kartus mažesnė už reiškinio 5n + 1 reikšmę: (3 - n) * 3 = 5n + 1. 2) 25% reiškinio 4-2n reikšmės yra lygu 20% reiškinio 5n+2 reikšmės: 0.25*(4-2n) = 0.2*(5n+2).

Skaičių sekos, pavyzdžiui, aritmetinės progresijos (kai skirtumas tarp gretimų narių yra pastovus), gali būti aprašomos lygtimis. Tai leidžia rasti nežinomus sekos narius arba nustatyti sekos savybes. Pavyzdžiui, jei trijų vienas po kito einančių sveikųjų skaičių suma yra -42, tai galima užrašyti lygtimi: x + (x + 1) + (x + 2) = -42.

Tiesinės lygtys sprendžiamos atliekant ekvivalenčius pertvarkymus: atskliaudžiant, sutraukiant panašiuosius narius, perkeliant dėmenis iš vienos lygties pusės į kitą, dauginant arba dalijant abi lygties puses iš to paties skaičiaus (išskyrus nulį). Svarbu atlikti tuos pačius veiksmus abiejose lygties pusėse, kad būtų išlaikytas lygybės principas.