Azijos „tigrai“ – Pietų Korėja, Taivanas, Honkongas ir Singapūras – XX amžiaus antroje pusėje patyrė itin spartų ekonomikos augimą. Šį šuolį lėmė keletas pagrindinių veiksnių: stipri orientacija į eksportą, didelės užsienio investicijos, aktyvi valstybės parama pramonės plėtrai, aukštas gyventojų išsilavinimo lygis ir drausminga darbo jėga.

Indija, nepaisant didelio skurdo lygio, nepakankamai išvystytos infrastruktūros ir milžiniško gyventojų skaičiaus, sparčiai auga ekonomiškai. Pagrindiniai augimo varikliai yra klestinti informacinių technologijų (IT) pramonė, didėjanti vidurinioji klasė ir pritraukiamos užsienio investicijos. Šie veiksniai stumia šalį link galingiausių pasaulio ekonomikų.

Japonijos ūkis yra vienas stipriausių pasaulyje, garsėjantis aukštųjų technologijų pramone, automobilių gamyba ir elektronika. Prekės ženklas „Made in Japan“ yra vertinamas dėl aukštos kokybės ir patikimumo. Dėl ribotų gamtinių išteklių šalis importuoja daug žaliavų. Taip pat Japonija negali visiškai apsirūpinti maisto produktais dėl nedidelio žemės ūkio naudmenų ploto ir didelio gyventojų skaičiaus, todėl importuoja daug maisto. Japonų mityboje svarbią vietą užima jūros gėrybės, ryžiai ir daržovės.

Kinijos ekonomikos lygis yra aukštesnis rytinėse šalies srityse, ypač prie jūros įsikūrusiose laisvosiose ekonominėse zonose. Šios zonos yra labai svarbios šalies ūkio plėtrai, nes jos efektyviai pritraukia užsienio investicijas, skatina eksportą ir palengvina naujų technologijų perėmimą bei diegimą.

Šiame skyriuje apibrėžiamos svarbios sąvokos, padedančios suprasti Azijos šalių ekonominius procesus. Aptariamos investicijos kaip lėšų skyrimas ateities pelnui, darbo migracija kaip darbo paieškos reiškinys, vandens gėlinimas kaip svarbus procesas sausringuose regionuose. Taip pat aiškinamas „Japonų stebuklas“, laisvųjų ekonominių zonų veikimo principai, žaliavų svarba gamyboje ir Azijos „tigrų“ fenomenas.

Persų įlankos šalys, turinčios didžiulius naftos ir gamtinių dujų išteklius, yra svarbios pasaulio ekonomikos dalyvės ir pagrindinės šių žaliavų eksportuotojos. Didžiausią naftos kiekį išgauna Saudo Arabija, Irakas, JAE ir Kuveitas. Pajamos iš naftos eksporto leido šioms šalims modernizuoti infrastruktūrą, plėtoti miestus ir gerinti socialines paslaugas. Suprasdamos naftos išteklių ribotumą, šalys stengiasi diversifikuoti ekonomiką, investuodamos į turizmą, finansus, aukštąsias technologijas ir užsienio įmones.

Rytų ir Pietryčių Azijos regionas pasižymi dinamiška ekonomine plėtra, nors jos lygis skiriasi tarp šalių. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Japonija, yra tarp ekonomiškai stipriausių pasaulyje. Kinijoje sparčiausia ūkio plėtra vyksta laisvosiose ekonominėse zonose. Svarbu pažymėti, kad naftos ištekliai Persų įlankoje nėra begaliniai, o šios šalys aktyviai naudoja vandens gėlinimo technologijas. Indijos vyriausybė taip pat skatina aukštųjų technologijų plėtrą. Viso regiono ekonominė reikšmė pasaulyje nuolat didėja.