Biologinė įvairovė apibrėžia gyvybės įvairovę visais lygmenimis – nuo genų iki ekosistemų. Ji apima skirtingas rūšis, jų genetinius skirtumus ir įvairias buveines, kuriose jos gyvena. Pavyzdžiui, pajūrio zonos ekosistema skiriasi nuo miško ar ežero ekosistemos, nes jose gyvena skirtingos, prie specifinių sąlygų prisitaikiusios rūšys.

Žuvinto rezervatas yra tarptautinės reikšmės saugoma teritorija, ypač svarbi paukščių apsaugai. Čia galima pamatyti virš 200 paukščių rūšių, įskaitant saugomus didžiuosius baublius ir juodąsias žuvėdras. Rezervate peri gervės ir daugybė migruojančių paukščių, pavyzdžiui, žąsys. Ežere priskaičiuojamos 22 žuvų rūšys, įskaitant raudonpilves kūmutes (įrašytos į Lietuvos Raudonąją Knygą). Rezervate gyvena vilkai, briedžiai, šernai, stirnos. Aptinkama virš 600 augalų rūšių, tarp jų – karališkoji glindė (nykstančios) ir paprastoji vandens lelija. Rezervate gausu vabzdžių (apie 2000 rūšių).

Baltijos jūros ekosistema yra unikali dėl savo mažo druskingumo ir specifinių geografinių sąlygų. Joje gyvena įvairūs dumbliai (rudadumbliai, raudondumbliai, žaliadumbliai), žiediniai augalai, dvigeldžiai moliuskai (pvz., midijos), vėžiagyviai ir daugiašerės kirmėlės. Žuvų įvairovę sudaro šprotai, strimėlės, menkės, stintos ir plekšnės. Taip pat gyvena keturios žinduolių rūšys: paprastoji jūrų kiaulė, ilgasnukis ruonis (įrašytas į Lietuvos Raudonąją Knygą), paprastasis ir žieduotasis ruoniai.

Kuršių Nerijos kopų ekosistema pasižymi smėlingomis dirvomis ir atšiauriomis sąlygomis. Čia vyrauja spygliuočiai, tokie kaip paprastosios ir kalninės pušys. Smėlynuose auga specifinės augalų rūšys, pavyzdžiui, pajūrinės zundos ir tyrulinės erikos (įrašytos į Lietuvos Raudonąją Knygą). Kuršių Nerijoje gyvena 48 žinduolių rūšys, įskaitant 14 šikšnosparnių rūšių (6 iš jų įrašytos į LRK). Kiti gyvūnai: rudosios lapės, stirnos, europiniai briedžiai, šernai, kiškiai, šermuonėliai(įrašyti į LRK), žebenkštys, kiaunės, geltonkaklės pelės, pelėnai ir kirstukai. Smėlynuose gausu vabzdžių, įskaitant drugius, žirgelius, plėšrųjį vabalą sodinį žygį, smėlinę auslindą ir kopinę smiltvapsvę (pastarosios dvi įrašytos į LRK).

Lietuvos Raudonoji Knyga yra oficialus dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie nykstančias ir saugotinas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis Lietuvoje. Jos statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų rūšių įstatymas. Knygoje aprašoma rūšių būklė, paplitimas, grėsmės ir apsaugos priemonės. Pirmasis leidimas buvo išleistas 1981 m., o 2021 m. išleistame leidinyje įrašytos 566 rūšys.

Punios šilas – sengirė, kurioje vyrauja seni, nekirsti medžiai ir irstanti mediena. Čia aptinkama net 115 rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją Knygą. Augalija itin įvairi: senos pušys (virš 100 metų), ąžuolai, eglės, beržai, juodalksniai, drebulės, liepos ir skroblai. Gausu žolių, samanų, kerpių ir grybų. Augalų tarpe yra didysis asiūklis, žirnialapis vikis ir ąžuolinis pintenis (visi įrašyti į Lietuvos Raudonąją Knygą). Taip pat aptinkami juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, vabalai – didysis skydvabalis ir niūriaspalvis auksavabalis. Miške gyvena taurieji elniai ir šernai.

Taksonomija yra biologijos mokslo šaka, užsiimanti gyvų organizmų klasifikavimu ir grupavimu. Organizmai grupuojami remiantis jų evoliuciniais ryšiais ir bendromis savybėmis. Ši sistema leidžia mokslininkams sistemingai tirti ir suprasti didžiulę gyvybės įvairovę.