Posovietinių visuomenių transformacijos

Šioje temoje nagrinėjama posovietinių visuomenių transformacija po 1991 metų, apimanti desovietizacijos procesus, ekonominius ir socialinius iššūkius, privatizacijos pasekmes bei tautinius konfliktus. Taip pat aptariama Rytų ir Centrinės Europos raida XXI amžiuje, įskaitant demokratizacijos procesus ir skirtingų šalių pasirinktus kelius. Akcentuojamas skirtumas tarp sėkmingai besivysčiusių šalių ir tų, kuriose įsitvirtino autoritariniai režimai.

Postsovietinių visuomenių desovietizacija
Desovietizacija – tai sovietinio valdymo panaikinimo ir liberalios demokratijos įdiegimo procesas Rytų ir Vidurio Europoje po 1989 m. Jis apėmė sovietinės ideologijos pašalinimą, planinės ekonomikos keitimą į rinkos ekonomiką, privatizaciją, teisės, švietimo ir socialinės sistemos reformas. Šis procesas prasidėjo po „Solidarumo“ pergalės Lenkijoje, Berlyno sienos griūties ir Vokietijos susivienijimo. Varšuvos sutarties organizacijos ir Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos panaikinimas bei SSRS kariuomenės išvedimas užbaigė sovietų įtaką regione.
Privatizacija ir jos padariniai
Daugelyje posovietinių šalių privatizacija vyko išdalijant vertybinius popierius (čekius, vaučerius) piliečiams. Tačiau dėl ekonomikos nuosmukio ir gyventojų nepatyrimo šie čekiai dažnai buvo parduodami už mažą kainą. Tai sudarė sąlygas nesąžiningam valstybinio turto perėmimui, korupcijai ir oligarchijos susiformavimui. Privatizacija sukėlė ūkio griūtį, socialines problemas (skurdą, nelygybę, nusikalstamumą, emigraciją) ir psichologines traumas visuomenėje.
Rytų Europos raida
Nepaisant patirtų sunkumų, Rytų Europos valstybės sugebėjo atsitiesti. Daugumoje šalių buvo priimtos demokratinės konstitucijos. Tačiau Rusijoje ir Baltarusijoje susiformavo diktatūros. Ukraina, nepaisydama Rusijos spaudimo, pasirinko Vakarų kryptį. Didžiausią pažangą padarė Estija, Latvija ir Lietuva, tapusios ES ir NATO narėmis. Sėkmingai desovietizacijos ir liberalizacijos procesai vyko Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje. Tačiau net ir sėkmingose posovietinėse šalyse išlieka iššūkių, pavyzdžiui, stiprėjančios euroskeptiškos jėgos.
Tautiniai konfliktai
Tautiniai konfliktai buvo ypač aštrūs Užkaukazėje (Armėnijos ir Azerbaidžano karas dėl Kalnų Karabacho) ir buvusioje Jugoslavijoje (karai tarp buvusių respublikų). Rusija taip pat kariavo su Čečėnija, siekiančia atsiskirti.
Transformacijos iššūkiai
Buvusios komunistinės valstybės susidūrė su ekonominiais sunkumais (ūkio pertvarkymas, privatizacija), socialinėmis problemomis (skurdas, nelygybė, nedarbas, nusikalstamumas), politiniais iššūkiais (demokratijos kūrimas, korupcija, teisės reforma) ir tautiniais konfliktais (ypač Jugoslavijoje ir Užkaukazėje). Sprendimo būdai skyrėsi: Vokietija rėmėsi didelėmis Vakarų Vokietijos investicijomis, Rusija ir kai kurios kitos šalys – pajamomis iš žaliavų eksporto (tai vedė prie oligarchų įsigalėjimo), o kitos šalys – užsienio parama ir pastangomis savo jėgomis.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com