Moliuskai ir nariuotakojai

Šioje temoje nagrinėjama nariuotakojų evoliucija, įvairovė, sandara ir gyvenimo būdas. Sužinoma apie keturias pagrindines nariuotakojų grupes, jų išorinius griaučius, gyvenimo ciklus ir socializaciją. Taip pat aptariama nariuotakojų reikšmė gamtoje ir žmogui.

Nariuotakojų ekologija
Nariuotakojai plačiai paplitę tiek vandens, tiek sausumos ekosistemose, užimdami įvairias ekologines nišas. Vėžiagyviai ir kitų nariuotakojų lervos sudaro didelę zooplanktono dalį. Tarp nariuotakojų yra filtruotojų, augalėdžių (įskaitant vabzdžius apdulkintojus), skaidytojų, plėšrūnų ir parazitų. Daugelis nariuotakojų palaiko mutualistinius ryšius su augalais. Pavyzdžiui, vabzdžių apdulkintojų išnykimas turėtų katastrofiškų pasekmių žiediniams augalams.
Nariuotakojų evoliucija
Nariuotakojai, įskaitant podūras, šimtakojus ir voragyvius, buvo vieni pirmųjų gyvūnų, persikėlusių į sausumą prieš maždaug 420 milijonų metų. Prieš 400–380 milijonų metų didžiausi sausumos augalėdžiai ir plėšrūnai buvo nariuotakojai. Fosilijos rodo, kad kai kurie šimtakojai siekė 2,5 m, o skorpionai – 70 cm ilgio. Nariuotakojai yra gausiausias bestuburių tipas, turintis apie 1,5 milijono aprašytų rūšių ir dar daugiau neatrastų. Jie skirstomi į keturias pagrindines grupes: vėžiagyvius, vabzdžius, šimtakojus ir voragyvius.
Nariuotakojų gyvenimo ciklas
Beveik visi nariuotakojai dauginasi lytiniu būdu. Yra du pagrindiniai nariuotakojų vystymosi tipai: nevisiškoji (dalinė) metamorfozė (kiaušinis, nimfa, suaugėlis; pvz., žiogai) ir visiškoji metamorfozė (kiaušinis, lerva, lėliukė, suaugėlis; pvz., drugiai). Nariuotakojų socializacija pasireiškia dviem pagrindinėmis tendencijomis: jauniklių priežiūra (nuo jokios priežiūros iki aktyvios globos) ir bendradarbiavimu (nuo konkurencijos iki kastų ir darbo pasidalijimo bendruomeniniuose vabzdžiuose).
Nariuotakojų sandara
Nariuotakojai turi tvirtus išorinius griaučius, sudarytus iš chitino, ir nariuotas galūnes kiekviename kūno segmente. Chitinas suteikia tvirtumo ir elastingumo. Išoriniai griaučiai atlieka atraminę funkciją, apsaugo vidaus organus, yra raumenų prisitvirtinimo vieta, o kai kurių nariuotakojų (pvz., vabzdžių) sparnai yra modifikuotos išorinių griaučių dalys. Išorinių griaučių trūkumai apima ribotą kūno dydį ir periodinį nėrimąsi.
Stuburinių evoliucija: bežandžiai
Pirmieji stuburiniai, bežandžiai, atsirado maždaug prieš 480 milijonų metų. Šių dienų bežandžiai – nėgės ir miksinos. Šarvuotosios žuvys, turėjusios žandikaulius, stuburą, pelekus ir kaulinius skydus, išplito prieš maždaug 400 milijonų metų. Iš pradžių smulkios, vėliau šios žuvys tapo didžiausiais to meto plėšrūnais, siekiančiais kelių metrų ilgį. Jų šarvai teikė apsaugą, bet ribojo judrumą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com