Antarktinėje klimato juostoje, sniegu ir ledu padengtas paviršius atspindi didžiąją dalį Saulės spindulių.

Atogrąžų klimato juostoje, pavyzdžiui, Libijos dykumoje (Sacharos dalis), vyrauja aukštas atmosferos slėgis ir giedras dangus. Kritulių iškrinta labai mažai, o kai kuriose vietose lietaus nebūna kelerius metus. Vasarą oras labai įkaista (iki +58 °C), o žiemą temperatūra gali svyruoti nuo +30 °C dieną iki žemiau nulio naktį. Pavyzdys: Sebha (Libija) – vidutinė metinė temperatūra +22,7 °C, metinis kritulių kiekis – 6 mm.

Dėl nevienodo Saulės šilumos pasiskirstymo Žemėje susidaro klimato juostos. Jos skiriasi temperatūra, vyraujančiomis oro masėmis ir kritulių kiekiu. Skiriamos pagrindinės klimato juostos, kuriose ištisus metus vyrauja ta pati oro masė (pusiaujo, atogrąžų, vidutinių platumų, arktinės ir antarktinės), ir pereinamosios klimato juostos, kuriose oro masės keičiasi sezoniškai (subekvatorinės, paatogrąžių, subarktinė ir subantarktinė).

Oro masė – tai didelis troposferos oro tūris, pasižymintis panašiomis temperatūros ir drėgmės savybėmis, apimantis didelę teritoriją. Oro masių judėjimas, kurį lemia vyraujantys vėjai, sukelia orų pokyčius, pvz., atšilimus ar atšalimus. Pavyzdžiui, kai į Lietuvą žiemą atkeliauja šilta oro masė iš Atlanto, prasideda atlydys.

Oro masės skirstomos pagal susidarymo vietą ir geografinę platumą. Pagal susidarymo vietą skiriamos žemyninės (susidarančios virš žemyno) ir jūrinės (susidarančios virš vandenyno ar jūros) oro masės. Pagal geografinę platumą išskiriami keturi pagrindiniai tipai: pusiaujo (šiltos ir drėgnos), atogrąžų (karštos ir sausos), vidutinių platumų (savybės kinta priklausomai nuo metų laiko ir paviršiaus) ir arktinės/antarktinės (šaltos ir sausos).

Paatogrąžių klimate, pavyzdžiui, Kipre (Viduržemio jūra), vasarą vyrauja karštos atogrąžų oro masės (iki +35 °C), o žiemą atslenka drėgnos oro masės iš vidutinių platumų, todėl atvėsta (iki +10 °C), dažnai lyja. Būna daugiau kaip 300 saulėtų dienų per metus. Pavyzdys: Larnaka (Kipras) – vidutinė metinė temperatūra +19 °C, metinis kritulių kiekis – 320 mm.

Pusiaujo klimato juostoje, pavyzdžiui, Malajų salyne (Kalimantanas, Sumatra), ištisus metus vyrauja karšti ir drėgni orai. Vidutinė mėnesio temperatūra siekia apie +27 °C, o metinis kritulių kiekis – 2000–4500 mm. Drėgmę neša vėjai iš Indijos vandenyno ir Pietų Kinijos jūros, sukeldami beveik kasdienes liūtis. Pavyzdys: Medanas (Indonezija) – vidutinė metinė temperatūra +26,3 °C, metinis kritulių kiekis – 2113 mm.

Subarktiniame klimate, pavyzdžiui, Labradore (Kanada), vyrauja atšiaurios sąlygos. Žiema ilga (nuo rugsėjo iki gegužės), su šalčiais iki -40 °C. Vasara vėsi, bet kartais temperatūra pakyla iki +30 °C. Pavyzdys: Šefervilis (Kanada) – vidutinė metinė temperatūra -5 °C, metinis kritulių kiekis – 793 mm.

Subekvatoriniame klimate, pavyzdžiui, Burkina Fase (Vakarų Afrika), nors aukšta temperatūra laikosi ištisus metus, skiriami du metų laikai: sausoji „žiema“ (spalis–balandis) ir drėgnoji „vasara“ (gegužė–rugsėjis). „Žiemos“ pabaigoje karštis būna didžiausias, o gegužę atslenka drėgnos oro masės iš pusiaujo. Pavyzdys: Uagadugu (Burkina Fasas) – vidutinė metinė temperatūra +28 °C, metinis kritulių kiekis – 887 mm.

Vidutinių platumų klimato juostoje Saulės aukštis virš horizonto kinta, todėl yra ryškūs metų laikai. Kritulių kiekis per metus yra gana didelis, tačiau pasiskirsto netolygiai. Daugiau kritulių pakrantėse, mažiau – vidinėse žemynų srityse.