Žemės judėjimas ir sandara

Šioje temoje nagrinėjama, kaip Žemė juda aplink Saulę ir savo ašį, lemdama metų laikų ir paros kaitą. Taip pat apžvelgiama Žemės vidinė sandara, susidedanti iš branduolio, mantijos ir plutos, bei šių sluoksnių savybės.

Žemės judėjimas
Žemė skrieja aplink Saulę (per 365 dienas) ir sukasi apie savo ašį (per 24 valandas). Šis judėjimas, kartu su Žemės ašies posvyriu, lemia metų laikų kaitą. Skirtingos planetos dalys gauna nevienodą Saulės energijos kiekį, todėl susidaro metų laikai. Pavyzdžiui, žiemą Šiaurės pusrutulis gauna mažiau Saulės šviesos ir šilumos, o ties ašigaliu susidaro poliarinės naktys. Vasarą – atvirkščiai, Šiaurės pusrutulis apšviečiamas labiausiai, o už poliarinio rato būna poliarinės dienos. Žemė turi palydovą – Mėnulį, kuris taip pat sukasi apie savo ašį ir skrieja aplink Žemę (per 27 dienas).
Žemės sandara
Žemė susiformavo prieš 4,6 milijardo metų iš dalelių, likusių po Saulės susiformavimo. Pradžioje Žemės paviršius buvo karštas, vėliau atvėso, susidarė vandenynai, jūros. Žemės vidus susideda iš trijų pagrindinių sluoksnių: branduolio, mantijos ir Žemės plutos. Branduolys yra Žemės centre ir sudarytas iš geležies ir nikelio. Jis skirstomas į vidinį (kietą) ir išorinį (skystą) branduolius. Mantija yra storiausias sluoksnis, sudarytas iš pusiau išsilydžiusių uolienų. Žemės pluta yra ploniausias išorinis sluoksnis, sudarytas iš kietų uolienų, ir skirstoma į vandenyninę (plonesnę ir kietesnę) ir žemyninę (storesnę ir lengvesnę) plutą. Litosfera apima žemės plutą ir viršutinę mantijos dalį. Vanduo atsirado Žemės paviršiuje vėstant planetai.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com