Gėlo vandens ištekliai pasaulyje ir Lietuvoje

Šioje temoje nagrinėjami gėlo vandens ištekliai pasaulyje ir Lietuvoje, aptariamas vandens trūkumas, jo priežastys ir galimi konfliktai. Taip pat supažindinama su Aralo ežero katastrofa, darnaus vystymosi principais ir vandens taupymo būdais.

Aralo ežero katastrofa
Aralo ežeras, kažkada buvęs ketvirtas pagal dydį ežeras pasaulyje, XX amžiaus viduryje ėmė sparčiai sekti. Pagrindinė to priežastis – intensyvus drėkinimas ir upių vandens nukreipimas medvilnės laukams. XXI amžiaus pradžioje ežeras buvo beveik visiškai išnykęs. Ši katastrofa sukėlė vandens druskingumo padidėjimą, daugelio rūšių išnykimą, ežero virtimą dykuma, o uostų – laivų kapinėmis.
Gėlo vandens ištekliai Lietuvoje
Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, galinti pasigirti gausiais gėlo požeminio vandens ištekliais. Būdama drėgmės pertekliaus zonoje, Lietuva gauna pakankamai kritulių, kurie papildo požeminius vandenis. Tai leidžia Lietuvos gyventojams naudoti švarų požeminį vandenį tiek gėrimui, tiek maisto ruošimui. Svarbu pažymėti, kad skirtingos apskritys turi nevienodus gėlo požeminio vandens išteklius. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje turimi ištekliai siekia 663,9 tūkst. \(m^3\)/per parą, iš kurių išgaunama 308,8 tūkst. \(m^3\)/per parą, tuo tarpu Utenos apskrityje šis skaičius yra 84 tūkst. \(m^3\)/per parą.
Gėlo vandens pasiskirstymas
Apie 70% Žemės paviršiaus dengia vanduo, tačiau tik 3% jo yra gėlas vanduo. Didžioji šio gėlo vandens dalis yra ledynuose, todėl yra sunkiai pasiekiama. Žemės ūkis naudoja apie 70% viso pasaulio gėlo vandens, likusi dalis tenka pramonei, energetikai ir buitinėms reikmėms. 2,2 milijardo žmonių visame pasaulyje neturi prieigos prie saugaus geriamojo vandens, o 4,2 milijardo neturi tinkamų sanitarinių sąlygų. Dėl to plinta ligos, kyla grėsmė ekonomikai, skurdo mažinimui ir darniam vystymuisi. Gėlo vandens trūkumas ypač jaučiamas tam tikruose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Lagose, Mumbajuje, Rio de Žaneire, San Paule, Keiptaune, Šanchajuje ir Guangdžou.
Konfliktai dėl vandens
Kai kuriuose pasaulio regionuose vandens trūkumas tampa konfliktų priežastimi. Didėjantis gyventojų skaičius, ekonomikos augimas ir klimato kaita lemia vis didesnį vandens poreikį. Konfliktai dažnai kyla dėl bendrų upių baseinų naudojimo. Pavyzdžiui, Tigro ir Eufrato upių baseine Turkijos planuojamos užtvankos gali turėti įtakos Sirijai ir Irakui. Kitas pavyzdys – Mėlynojo Nilo upė, kur Etiopijos vykdoma užtvankos statyba kelia susirūpinimą Egiptui ir Sudanui.
Sprendimo būdai
Valstybės ieško įvairių būdų spręsti gėlo vandens trūkumo problemą. Tarp jų – vandens kaupimo rezervuarų statyba, gėlinimo įrenginių diegimas, vandens taupymo skatinimas, nesaikingo vartojimo ribojimas, drėkinamosios žemdirbystės apimčių mažinimas ir vandens naudojimo pramonėje optimizavimas. Darnus vystymasis – tai toks gamtos išteklių naudojimo būdas, kuris užtikrina išteklių taupymą, atsinaujinimą ir išsaugojimą ateities kartoms. Vandens gėlinimas yra procesas, kurio metu iš vandens yra pašalinamos druskos, taip paverčiant jį tinkamu vartoti. Pasaulinė vandens diena, minima kovo 22 dieną, yra skirta atkreipti dėmesį į gėlo vandens svarbą ir paskatinti tvarų jo naudojimą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com