Kūno svoris ir nesvarumas

Šioje temoje nagrinėjama kūno svorio sąvoka, kaip jis skiriasi nuo sunkio jėgos, ir kaip jis kinta, kai kūnas juda su pagreičiu. Taip pat aptariama nesvarumo būsena, kai kūno svoris tampa lygus nuliui. Aiškinamasi, kuo skiriasi kūno svoris nuo sunkio.

Kūno svoris
Kūno svoris yra jėga, kuria Žemės (ar kito dangaus kūno) traukiamas kūnas veikia atramą arba pakabą. Jis žymimas raide P. Svoris atsiranda dėl gravitacijos sąveikos ir veikia ne patį kūną, o atramą (pvz., grindis, kėdę) ar pakabą (pvz., lyną). Pagal trečiąjį Niutono dėsnį, kūno svoris yra lygus atramos reakcijos jėgai, bet priešingos krypties.
Kūno svoris judant
Kai atrama arba pakaba, ant kurios yra kūnas, juda su pagreičiu, kūno svoris pakinta. Pavyzdžiui, lifte kylant į viršų su pagreičiu, kūno svoris padidėja (P = m(g + a)), o leidžiantis žemyn su pagreičiu – sumažėja (P = m(g - a)). Tai reiškia, kad mes jaučiamės sunkesni arba lengvesni, nei esame iš tikrųjų.
Kūnų nesvarumas
Nesvarumas – tai būsena, kai kūnas neturi svorio, t. y., neveikia jokios atramos ar pakabos. Taip nutinka, kai kūnas laisvai krinta veikiamas tik gravitacijos jėgos, arba kai kūnas ir jo atrama/pakaba krinta vienodu pagreičiu. Klasikiniai pavyzdžiai – iš rankų išsprūdęs daiktas, šuolininkas ore ar astronautai erdvėlaivyje.
Svorio ir sunkio jėgos
Nors dažnai painiojami, svoris ir sunkis yra skirtingos jėgos. Sunkis yra gravitacijos jėga, veikianti patį kūną, o svoris – jėga, kuria kūnas veikia atramą ar pakabą dėl gravitacijos. Sunkis visada veikia kūną turintį masę, tuo tarpu svoris gali būti lygus nuliui (nesvarumo būsena).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com