Vandens prieinamumas labai skiriasi priklausomai nuo regiono. Dykumose ir stepėse, kur kritulių kiekis mažas, vandenį išgauti sunku ir brangu. Tuo tarpu Lietuvoje vandens ištekliai yra gausūs.

Vandens trūkumas yra globali problema, ypač aktuali Afrikos šalims. Nešvarus vanduo sukelia daugybę ligų ir mirčių. Gyventojų skaičiaus augimas didina vandens poreikį ir aštrina šią problemą. Sausringose vietovėse, pavyzdžiui, Nigeryje, vanduo yra itin taupomas, naudojamas tik būtiniausiems poreikiams. Didmiesčiuose, tokiuose kaip Džakarta (Indonezija), švarus vanduo yra brangus ir sunkiai prieinamas skurdžiausiems gyventojams.

Vanduo yra būtinas įvairiose žmogaus veiklos srityse, įskaitant žemės ūkį, pramonę ir buitį. Jis taip pat vaidina svarbų vaidmenį kai kurių tautų kultūroje ir tradicijose, pavyzdžiui, Korėjoje, Kinijoje ir Japonijoje jūros dumbliai naudojami maistui. Skirtinguose regionuose vanduo yra vertinamas ir naudojamas skirtingai – nuo tausojimo iki pereikvojimo.

Lietuvoje vanduo yra lengvai prieinamas, tačiau ne visame pasaulyje situacija yra tokia pati. Nors Žemėje vandens gausu, tik 3% jo yra gėlas, tinkamas žmonių, gyvūnų ir augalų poreikiams. Didžioji gėlo vandens dalis yra užšalusi ledynuose, o likusi dalis pasiskirsčiusi paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse.