Senovės Romos valstybė

Šioje temoje nagrinėjama Senovės Romos valstybės raida nuo miesto įkūrimo iki imperijos žlugimo. Aptariama Romos respublikos valdymo sistema, visuomenės struktūra, Pūnų karai, perėjimas prie imperijos ir galiausiai imperijos krizė bei žlugimas. Taip pat pabrėžiamas Romos palikimas šiuolaikinei politinei sistemai.

Imperijos krizė ir žlugimas
III a. Romos imperiją ištiko krizė: karvedžių kovos dėl sosto, ekonomikos nuosmukis dėl vergų ir lėšų trūkumo, gyventojų mažėjimas, dideli mokesčiai. Imperatorius Diokletianas bandė gelbėti imperiją įvesdamas dominatą (neribotą valdymą) ir tetrarchiją (keturių valdymą), bet 395 m. Roma galutinai skilo į Vakarų ir Rytų Romos imperijas. Didysis tautų kraustymasis, sukeltas hunų, ir germanų genčių veržimasis lėmė Vakarų Romos imperijos žlugimą 476 m.
Nuo respublikos iki imperijos
Dėl nuolatinių karų išaugo karvedžių, tokių kaip Gajus Julijus Cezaris, įtaka. 49 m. iki Kr. Cezaris pasiskelbė diktatoriumi iki gyvos galvos, reikalaudamas dieviškos garbės, taip pažymėdamas respublikos žlugimą. Po Cezario nužudymo valdžią perėmė jo sūnėnas Gajus Oktavianas, 27 m. iki Kr. gavęs Augusto titulą ir tapęs imperatoriumi. Įsigalėjo principatas – sistema, kurioje formaliai išliko respublikos institucijos, bet realią valdžią turėjo imperatorius. Imperija išgyveno beveik 200 metų romėniškosios taikos laikotarpį.
Romėnų visuomenė
Romėnų visuomenę sudarė patricijai (kilmingieji), plebėjai (laisvieji, bet iš pradžių be pilietinių teisių) ir vergai ('kalbantys įrankiai'). Plebėjai ilgainiui išsikovojo teisę rinkti liaudies tribūnus su veto teise. Apie 300 m. iki Kr. turtingi plebėjai gavo teisę dalyvauti valdyme. Patronų ir klientų sistema leido patricijams išlaikyti valdžią, teikiant globą plebėjams mainais už politinę paramą.
Romos palikimas
Romėnų valstybė, gyvavusi daugiau nei tūkstantį metų, paliko gilų pėdsaką. Šiuolaikinėje politikoje išsaugota dalis jos teisinės ir politinės sistemos. Romėnų respublika, kartu su Atėnų demokratija, yra pavyzdys demokratinėms valstybėms. Romėnų patriotizmas ir pilietiškumas laikyti pavyzdžiu kitoms tautoms. Visą žemyną apimančios imperijos idėja išliko aktuali.
Romos valstybės raida
Romos civilizacija prasidėjo VIII a. iki Kr. kaip kaimelis prekybos kelių sankirtoje. Skirtingai nei Graikija, Roma buvo vientisa valstybė, paveikta etruskų kultūros. 509 m. iki Kr. Roma tapo respublika, valdoma piliečių renkamų institucijų ir pareigūnų: tautos susirinkimų (komicijų), senato, konsulų. Pilietybė buvo garbė, o dalyvavimas valdyme – siektina pareiga. Simbolis SPQR reiškė 'Romos žmonės ir senatas'.
Valstybės plėtra ir Pūnų karai
Romėnai buvo karinga tauta, nuolat kariaujanti ir plečianti teritorijas. III a. iki Kr. viduryje romėnai užvaldė Apeninų pusiasalį. Po trijų Pūnų karų (264–146 m. iki Kr.) su Kartagina, Roma įsiviešpatavo Viduržemio jūros regione, kurią vadino Mare nostrum (mūsų jūra). Užgrobti kraštai tapo Romos provincijomis, kurių gyventojai mokėjo mokesčius. Romėnai taikė 'skaldyk ir valdyk' principą, suteikdami skirtingas teises provincijoms.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com