Nelygybės dažnai naudojamos sprendžiant geometrinius uždavinius, kuriuose reikia rasti nežinomus kraštinių ilgius, plotus ar tūrius, tenkinančius tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, gali būti prašoma rasti maksimalų kvadrato plotą, neviršijantį tam tikro perimetro, arba minimalų stačiakampio ilgį, jei jo plotis ir perimetras yra žinomi. Sprendžiant tokius uždavinius, svarbu prisiminti geometrinių figūrų formules (perimetro, ploto, tūrio) ir jas taikyti sudarant nelygybę.

Sprendžiant tekstinį uždavinį su nelygybe, svarbu laikytis nuoseklios eigos. Pirmiausia, atidžiai perskaitoma sąlyga ir identifikuojamas nežinomasis, kuris pažymimas raide (pvz., x). Tada, remiantis sąlyga, sudaroma nelygybė, kurioje nežinomasis susiejamas su žinomais dydžiais. Išsprendus nelygybę, gaunamas sprendinių intervalas. Iš šio intervalo atrenkami tik tie sprendiniai, kurie atitinka uždavinio kontekstą (pvz., jei ieškome daiktų skaičiaus, atmetame trupmeninius ir neigiamus skaičius). Galiausiai, suformuluojamas aiškus ir tikslus atsakymas, atitinkantis uždavinio klausimą. Pavyzdžiai apima situacijas, kuriose reikia rasti didžiausią/mažiausią reikšmę, tenkinančią sąlygą.

Nelygybės plačiai naudojamos įvairiose kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, planuojant biudžetą, apskaičiuojant pirkinių kainas, nustatant optimalius kiekius ar matmenis. Jos leidžia nustatyti ribas, kurių negalima viršyti arba kurias reikia pasiekti. Pavyzdžiai: Kiek daugiausiai prekių galima nupirkti turint tam tikrą pinigų sumą? Koks turi būti minimalus rezultatas, norint pasiekti tikslą? Kokie matmenys turi būti, kad tilptų į tam tikrą erdvę?

Tekstiniai uždaviniai, kuriuose reikia rasti nežinomą dydį, tenkinantį tam tikrą sąlygą, dažnai sprendžiami sudarant ir išsprendžiant nelygybę. Šie uždaviniai apima įvairias situacijas – nuo pirkinių kainos skaičiavimo iki geometrinių figūrų matmenų radimo. Sprendimo eiga: 1) Nežinomojo pažymėjimas (dažniausiai 'x'). 2) Nelygybės sudarymas, remiantis uždavinio sąlyga. 3) Nelygybės išsprendimas. 4) Gautų sprendinių analizė ir tinkamų sprendinių atrinkimas pagal kontekstą. 5) Atsakymo formulavimas.

Uždaviniai, susiję su greičiu, laiku ir atstumu, taip pat gali būti sprendžiami naudojant nelygybes. Pavyzdžiui, jei žinomas maksimalus leistinas kelionės laikas ir vidutinis greitis, galima apskaičiuoti didžiausią galimą atstumą. Arba, jei žinomas atstumas ir minimalus greitis, galima apskaičiuoti, per kiek laiko trumpiausiai galima įveikti tą atstumą. Šiuose uždaviniuose svarbu prisiminti formulę: atstumas = greitis * laikas, ir ją taikyti sudarant nelygybę, pavyzdys su laivo greičiu prieš ir pasroviui.