Lietuvos biologinės įvairovės išsaugojimas

Šioje temoje nagrinėjama biologinės įvairovės svarba, nykimo priežastys ir išsaugojimo būdai. Aptariamos dvi pagrindinės strategijos: pasyvus saugojimas (Raudonosios knygos, saugomos teritorijos) ir aktyvus įsikišimas (veislynai, sėklų bankai). Taip pat apžvelgiama saugomų teritorijų sistema Lietuvoje.

Biologinės įvairovės mažėjimas
Spartus biologinės įvairovės nykimas yra viena didžiausių šių laikų problemų. Pagrindinės šio nykimo priežastys yra susijusios su žmogaus veikla: žmonių populiacijos augimas ir didėjantys poreikiai, gamtinių ekosistemų, ypač atogrąžų miškų, naikinimas, brakonieriavimas, aplinkos tarša ir svetimkraščių rūšių introdukcija. Prognozuojama, kad iki 2100 m. gali išnykti pusė visų rūšių.
Biologinės įvairovės samprata
Biologinė įvairovė – tai visų gyvų organizmų, įskaitant sausumos, jūrų ir kitas vandens ekosistemas, įvairovė. Ji apima rūšių vidinę, tarp rūšių ir ekosistemų įvairovę. Lytiškai besidauginančių rūšių individai dažniausiai yra genetiškai unikalūs. Ekosistemų stabilumas priklauso nuo biologinės įvairovės. Nors prieš paskutinį ledynmetį biologinė įvairovė buvo didesnė, ji ir dabar yra nepaprastai svarbi. Lietuva priklauso vidutinio klimato mišriųjų miškų biomui, tačiau natūralios ir pusiau natūralios ekosistemos užima tik trečdalį jos teritorijos. Šalyje vis dar randamos rūšys, išnykusios Vakarų Europoje.
Dirbtinis veisimas
Dirbtinis veisimas yra viena iš aktyvių biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių, taikoma, kai rūšys yra arti išnykimo ribos. Lietuvoje dirbtinai veisiamos lūšys ir didieji apuokai. Stumbrai, kurie buvo išnaikinti, bet atkurti iš zoologijos soduose išlikusių individų, yra sėkmingo dirbtinio veisimo pavyzdys. Šiuo metu yra apie 3500 stumbrų individų, iš jų virš 40 Lietuvoje.
Išsaugojimo būdai
Biologinės įvairovės išsaugojimui taikomos dvi pagrindinės strategijos: nesikišimo arba riboto kišimosi ir aktyvių veiksmų (dirbtinio gausinimo). Pirmoji strategija remiasi Raudonųjų knygų sudarymu ir saugomų teritorijų steigimu. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2000 m. į Raudonąją knygą buvo įrašytos 782 rūšys, įskaitant jūrinius erelius, gerves, griežles ir ūdraos. Antroji strategija apima rūšių veisimą nelaisvėje (veislynuose, zoologijos ir botanikos soduose, sėklų biobankuose) ir jų populiacijų atkūrimą.
Saugomos teritorijos
Lietuvoje saugomų teritorijų sistema pradėta kurti 1937 m., įsteigus Žuvinto rezervatą. Šiuo metu jos užima apie 14% šalies ploto. Yra skirtingi saugomų teritorijų tipai, skirti įvairiems apsaugos tikslams: nacionaliniai parkai (5) – nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksams; valstybiniai rezervatai (3 gamtiniai: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės; 1 biosferos: Žuvinto) – griežčiausiai saugomos teritorijos; regioniniai parkai (30) – regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams; draustiniai (apie 300) – gamtos ir kultūros paveldo elementams, rūšims saugoti. Vijūnas – į Raudonąją knygą įrašyta žuvis dėl sumažėjusios populiacijos.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com