Dideliuose miestuose tiesiami tankūs kelių tinklai, siekiant tolygiai paskirstyti transporto srautus. Skatinamas viešojo transporto, dviračių naudojimas ir ėjimas pėsčiomis. Kuriamos erdvės be automobilių, apmokestinamos stovėjimo vietos, ribojamas dyzelinių automobilių eismas, atskiriamos viešojo transporto juostos, o viešasis transportas gali tapti nemokamu. Miesto teritorijos gali atlikti kelias funkcijas: gyvenamąją, darbo, prekybos ir poilsio.

Artėjant prie miesto centro, pastatų aukštis didėja, o priemiesčiuose vyrauja mažaaukščiai pastatai. Ekonomiškai stiprių šalių miestuose dažnai yra daug centrų dėl istorinio gretimų teritorijų prijungimo, o gyventojai, siekdami privatumo, keliasi į priemiesčius. Ekonomiškai silpnose šalyse miestai labiau koncentruoti, priemiesčių plėtra ribota arba jie formuojasi iš buvusių lūšnynų. Dideliuose miestuose kyla atliekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo problemos.

Miesto teritorijos skirstomos į funkcines zonas: gyvenamąją, pramonės, komercinę, visuomeninę, infrastruktūros ir želdynų. Šių zonų išsidėstymas priklauso nuo regiono ir valstybės ekonominio išsivystymo, gamtinių, socialinių ir ekonominių veiksnių. Senamiesčiai dažnai formuojasi aplink istorinius objektus, o vėliau atsiranda naujamiestis ir centriniai verslo rajonai (CVR). Pramonės zonos anksčiau kūrėsi prie upių, tačiau dabar, dėl mažėjančios pramoninės reikšmės, traukiasi.

Miesto teritorijų naudojimo modelis apibūdina funkcinių zonų išsidėstymą, atsižvelgiant į žemės pirkimo ir nuomos kainas. Kuo didesnė kaina miesto centre, tuo mažiau tikėtina, kad ten įsikurs pramonės zonos ar mažaukštė statyba. Centre įsikuria ekonomiškai naudingos įmonės ir pasiturintys žmonės, formuojasi komercinės zonos ir CVR.

Miestų struktūra (socialinė, ekonominė, kultūrinė, funkcinė) nuolat kinta. Ekonomiškai silpnose šalyse gyventojai dažniau renkasi mažesnius miestus, o stipriose – didesnius. Tai lemia struktūrinius skirtumus: didmiesčiuose sudėtingiau užtikrinti ekologišką aplinką, o silpnų šalių miestuose gausu lūšnynų. Miestai, turintys nuo 500 tūkst. iki 10 mln. gyventojų, pasižymi didele paslaugų įvairove ir darnaus vystymosi galimybėmis.