SQL log

  | Savybė | Aprašymas |
  | :------ | :-------- |
  | Molinė masė | Svyruoja nuo ~5000 g/mol (nedideliems polipeptidams) iki kelių milijonų g/mol (dideliems baltymų kompleksams). |
  
  <br>
  
  ##### Baltymo struktūros schema
  
  | Elementas | Aprašymas |
  | :-------- | :-------- |
  | Peptidinis ryšys | Amidinis kovalentinis ryšys ($$ -\text{CO–NH}- $$), susidarantis tarp vienos aminorūgšties α-karboksigrupės ($$ -COOH $$) ir kitos aminorūgšties α-aminogrupės ($$ -NH_2 $$), išsiskiriant vandens molekulei. Šiais ryšiais aminorūgštys jungiamos į polipeptidinę grandinę. |
  | Polipeptidinės grandinės schema | $$H_2N—CHR_1—CO—NH—CHR_2—CO—...—NH—CHR_n—COOH$$, kur $$R_1$$, $$R_2$$, ... $$R_n$$ – aminorūgščių šoniniai radikalai (grupės). |
  
  <br>
  
  ##### Baltymų hidrolizė
  
  | Stadija | Reakcija |
  | :------ | :------- |
  | 1 | Baltymas + $$H_2O$$ (katalizatoriai: rūgštys, šarmai arba fermentai proteazės) $$\rightarrow$$ Polipeptidai |
  | 2 | Polipeptidai + $$H_2O$$ (katalizatoriai: rūgštys, šarmai arba fermentai peptidazės) $$\rightarrow$$ Trumpesni peptidai (pvz., dipeptidai, tripeptidai) |
  | 3 | Trumpesni peptidai + $$H_2O$$ (katalizatoriai: rūgštys, šarmai arba fermentai peptidazės) $$\rightarrow$$ Aminorūgštys |
  | Galutiniai produktai | Aminorūgštys. Vykstant hidrolizei yra ardomi peptidiniai ryšiai. |
  
  <br>
  
  ##### Baltymų struktūra
  
  | Lygis | Aprašymas |
  | :------ | :-------- |
  | Pirminė | Unikali aminorūgščių liekanų seka polipeptidinėje grandinėje, sujungtų peptidiniais ryšiais. Šią seką nulemia genetinė informacija (DNR). |
  | Antrinė | Polipeptidinės grandinės pagrindo (stuburo) reguliarus erdvinis susilankstymas į tam tikras stabilias struktūras. Dažniausios antrinės struktūros yra α-spiralė ir β-klostė (arba β-lapas). Šias struktūras stabilizuoja vandeniliniai ryšiai tarp peptidinių grupių ($$ \text{C=O} \cdots \text{H–N} $$). |
  | Tretinė | Visos polipeptidinės grandinės (įskaitant antrinės struktūros elementus ir šonines grandines) trimatis išsidėstymas erdvėje. Tretinę struktūrą stabilizuoja sąveikos tarp aminorūgščių šoninių radikalų (R grupių): hidrofobinės sąveikos, vandeniliniai ryšiai, joniniai ryšiai (druskų tilteliai) ir kovalentiniai disulfidiniai ryšiai ($$ -S–S- $$) tarp cisteino liekanų. |
  | Ketvirtinė | Būdinga baltymams, sudarytiems iš kelių polipeptidinių grandinių (subvienetų). Apibūdina subvienetų erdvinį išsidėstymą ir jų tarpusavio sąveiką baltymo komplekse. Ketvirtinę struktūrą stabilizuoja tos pačios sąveikos jėgos kaip ir tretinę struktūrą (hidrofobinės, vandeniliniai ryšiai, joniniai ryšiai, kartais disulfidiniai ryšiai tarp subvienetų). |
  
  <br>
  
  ##### Insulino struktūros tyrimai
  
  | Metai | Pasiekimas |
  | :---- | :---------- |
  | 1953 | Frederick Sanger su bendradarbiais nustatė galvijų insulino aminorūgščių seką (pirminę struktūrą). Tai buvo pirmasis baltymas, kurio pirminė struktūra buvo visiškai iššifruota. |
  
  <br>
  
  | Savybė | Aprašymas |
  | :------ | :-------- |
  | Santykinė molekulinė masė | Apie 6000 Da (žmogaus insulino tiksli molinė masė yra 5808 Da). |
  | Funkcija | Hormonas, reguliuojantis gliukozės kiekį kraujyje (mažinantis hiperglikemiją), skatinantis gliukozės patekimą į ląsteles ir jos panaudojimą energijai gauti ar kaupimui. |
  
  <br>
  
  ##### Baltymų savybės
  
  | Poveikis | Rezultatas | Grįžtamumas |
  | :--------- | :--------- | :----------- |
  | Kaitinimas (aukšta temperatūra) | Denatūracija: suardoma antrinė, tretinė, ketvirtinė struktūra, prarandamas biologinis aktyvumas. Dažnai sukelia koaguliaciją (iškkritimą nuosėdomis). | Dažniausiai negrįžtamas. |
  | Stiprios rūgštys, stiprūs šarmai, sunkiųjų metalų jonai ($$ Pb^{2+} $$, $$ Hg^{2+} $$ ir kt.) | Denatūracija: ardomi druskų tilteliai, vandeniliniai ryšiai, kartais hidrolizuojami peptidiniai ryšiai (ypač verdant). Prarandamas biologinis aktyvumas. | Dažniausiai negrįžtamas. |
  | Koncentruoti neutralių druskų tirpalai (pvz., $$(NH_4)_2SO_4$$, $$ NaCl $$) | Išsūdymas: baltymo tirpumo sumažėjimas ir iškritimas nuosėdomis dėl dehidratacijos (druskos jonai konkuruoja su baltymu dėl vandens molekulių). Erdvinė struktūra paprastai nepakinta. | Dažniausiai grįžtamas (praskiedus arba pašalinus druską dializės būdu, baltymas vėl ištirpsta). |
  | Organiniai tirpikliai (etanolis, acetonas) | Denatūracija ir precipitacija (nusodinimas): ardomos hidrofobinės sąveikos ir vandeniliniai ryšiai. | Gali būti grįžtamas (pvz., žemoje temperatūroje, nedidelėmis koncentracijomis) arba negrįžtamas (aukštesnėje temperatūroje, didelėmis koncentracijomis, ilgai veikiant). |
  
  <br>
  
  ##### Apibendrinimas
  
  | Sąvoka | Aprašymas |
  | :------- | :-------- |
  | Aminai | Organiniai junginiai, amoniako dariniai, kuriuose vienas ar keli vandenilio atomai pakeisti angliavandenilių radikalais. Turi bazinių savybių dėl laisvos elektronų poros prie azoto atomo. Funkcinė grupė: amino grupė ($$ -NH_2 $$, $$ =NH $$, $$ ≡N $$). |
  | Aminorūgštys | Organiniai junginiai, kurių molekulėje yra bent viena amino grupė ($$ -NH_2 $$) ir bent viena karboksigrupė ($$ -COOH $$). Yra amfoteriniai junginiai (turi ir rūgštinių, ir bazinių savybių). Statybiniai baltymų blokai. |
  | Baltymai | Didelės molekulinės masės gamtiniai polimerai (biopolimerai), sudaryti iš α-aminorūgščių liekanų, sujungtų peptidiniais ryšiais į ilgas polipeptidines grandines. Atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų organizmuose. |
  | Hidrolizė | Cheminė reakcija, kurios metu junginys skyla sąveikaudamas su vandeniu. Baltymų hidrolizės metu ardomi peptidiniai ryšiai ir susidaro aminorūgštys. Katalizuojama rūgščių, šarmų ar fermentų. |
  | Denatūracija | Baltymo natūralios erdvinės struktūros (antrinės, tretinės ir ketvirtinės) suardymas, veikiant įvairiems fizikiniams (pvz., karštis, spinduliuotė) ar cheminiams (pvz., stiprios rūgštys, šarmai, organiniai tirpikliai, sunkiųjų metalų druskos) veiksniams. Denatūracijos metu pirminė struktūra (aminorūgščių seka) paprastai nepakinta, tačiau baltymas praranda biologinį aktyvumą. |
  
  <br>
  
  ##### Terminų žodynas
  
  | Terminas | Apibrėžimas |
  | :--------- | :---------- |
  | Peptidinis ryšys | Kovalentinis amidinis ryšys ($$ -\text{CO–NH}- $$), susidarantis tarp dviejų aminorūgščių α-karboksigrupės ir α-aminogrupės, atskylant vandens molekulei. Tai pagrindinis ryšys, jungiantis aminorūgštis į peptidus ir baltymus. |
  | Denatūracija | Baltymo molekulės natūralios erdvinės konformacijos (antrinės, tretinės, ketvirtinės struktūros) praradimas dėl fizikinių ar cheminių veiksnių poveikio, dažniausiai sukeliantis biologinio aktyvumo praradimą. |
  | Hidrolizė | Cheminė reakcija, kurios metu molekulė skyla į dvi ar daugiau dalių, reaguodama su vandens molekule. Baltymų atveju – peptidinių ryšių irimas. |
  | Fermentai | Baltyminės kilmės biokatalizatoriai, specifiškai greitinantys chemines reakcijas gyvosiose sistemose. Dauguma fermentų yra globuliniai baltymai. |
  | Išsūdymas | Baltymų ir kitų makromolekulių tirpumo sumažinimas ir iškritimas iš tirpalo nuosėdomis, pridedant didelės koncentracijos neutralių druskų. Tai grįžtamas procesas, dažniausiai nesukeliantis denatūracijos. |
  | Subvienetas | Atskira polipeptidinė grandinė, įeinanti į ketvirtinę struktūrą turinčio baltymo sudėtį. |' (Size = -1), @p2='##### Bendroji informacija apie baltymus
  
  | Savybė / Procesas       | Paaiškinimas                                                                                                     |
  | :----------------------- | :--------------------------------------------------------------------------------------------------------------- |
  | **Molinė masė**          | Svyruoja nuo ~5000 iki kelių milijonų g/mol.                                                                       |
  | **Sudėtingumas**         | Sunku nustatyti aminorūgščių seką ir erdvinę struktūrą; sudėtinga sintetinti laboratorijoje.                        |
  | **Sudėtis**              | Gamtiniai polimerai, sudaryti iš aminorūgščių liekanų, sujungtų peptidiniais ryšiais. Gyvųjų organizmų baltymai sudaryti iš 20 skirtingų aminorūgščių liekanų. |
  | **Polipeptido schema** | Bendra polipeptidinės grandinės struktūra: $$ H_{2}N—CH(R¹) —CO—[NH—CH(R²)—CO]_{n}—NH—CH(R³) —COOH $$ Čia R¹, R², R³... – įvairios aminorūgščių šoninės grupės. |
  
  ##### Baltymų hidrolizė ir apykaita
  
  | Procesas    | Aprašymas                                                                                                                                                                                                                                  |
  | :---------- | :----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- |
  | **Hidrolizė** | Organizmuose (pvz., plonojoje žarnoje), veikiant fermentams rūgščioje terpėje, baltymai skaidosi: Baltymas → Polipeptidai → Dipeptidai → Aminorūgštys. Susidariusios aminorūgštys naudojamos specifinių baltymų sintezei.                    |
  | **Apykaita**  | Nuolatinis baltymų susidarymo ir irimo procesas organizme. Yrant baltymams, susidaro aminorūgštys, vėliau – anglies dioksidas ($$CO_2$$), amoniakas ($$NH_3$$), karbamidas ($$(NH_2)_2CO$$) ir vanduo ($$H_2O$$). Išsiskiria energija (mažiau nei iš angliavandenių ar riebalų). |
  
  ##### Baltymų struktūros lygiai
  
  | Struktūros lygis | Aprašymas                                                                                                                             | Stabilizuojantys ryšiai/Sąveikos                               |
  | :---------------- | :------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ | :------------------------------------------------------------- |
  | **Pirminė**       | Linijinė aminorūgščių seka polipeptidinėje grandinėje.                                                                                  | Peptidiniai ryšiai.                                            |
  | **Antrinė**       | Erdvinis polipeptidinės grandinės pagrindo išsidėstymas (pvz., α-spiralė, β-klostės).                                                    | Vandeniliniai ryšiai tarp peptidinių grupių ($$-CO-$$ ir $$-NH-$$). |
  | **Tretinė**       | Erdvinis visos polipeptidinės grandinės (įskaitant šonines R grupes) susilankstymas į kompaktišką globulę. Lemiamas pirminės struktūros. | Vandeniliniai, joniniai, disulfidiniai ryšiai, hidrofobinės sąveikos tarp šoninių R grupių. |
  | **Ketvirtinė**    | Kelių polipeptidinių grandinių (subvienetų) susijungimas į funkcinį baltymo kompleksą (būdinga ne visiems baltymams).                   | Tos pačios sąveikos kaip tretinėje struktūroje, tik tarp skirtingų subvienetų. |
  
  ##### Insulino tyrimai
  
  | Metai | Įvykis / Faktas                                         | Svarba                                      |
  | :---- | :------------------------------------------------------ | :------------------------------------------ |
  | **1953** | Ištirta baltymo insulino pirminė struktūra.             | Pirmas ištirtas baltymas.                   |
  | **Insulinas** | Hormonas, kurio santykinė molekulinė masė ≈ 5733. | Kontroliuoja gliukozės pasisavinimą ląstelėse. |
  
  ##### Baltymų savybės ir pokyčiai
  
  | Poveikis                                          | Rezultatas                             | Pokyčio pobūdis                                  |
  | :------------------------------------------------ | :------------------------------------- | :----------------------------------------------- |
  | Kaitinimas                                        | Sukrešėjimas (struktūros ir savybių pakitimas) | Negrįžtamas (denatūravimas)                      |
  | Stiprios rūgštys, šarmai                          | Struktūros ir savybių pakitimas        | Negrįžtamas (denatūravimas)                      |
  | Sunkiųjų metalų druskos (Pb, Cu, Fe ir kt.) tirpalai | Struktūros ir savybių pakitimas        | Negrįžtamas (denatūravimas)                      |
  | Skiestas etanolio ar propanono (acetono) tirpalas | Nuosėdų susidarymas                    | Grįžtamasis (ištirpsta pridėjus vandens)         |
  
  ##### Apibrėžimai
  
  | Sąvoka            | Paaiškinimas                                                                                                                                                              |
  | :---------------- | :------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ |
  | **Aminorūgštys**  | Organiniai junginiai, kurių molekulėse yra bent viena aminogrupė (–NH₂) ir bent viena karboksigrupė (–COOH). Pasižymi amfoterinėmis (rūgštinėmis ir bazinėmis) savybėmis.   |
  | **Peptidinis ryšys** | Kovalentinis ryšys (–CO–NH–), susidarantis tarp vienos aminorūgšties karboksigrupės ir kitos aminorūgšties aminogrupės, atskylant vandens molekulei. Jungia aminorūgštis į polipeptidus ir baltymus. |
  | **Baltymai**        | Didelės molekulinės masės gamtiniai polimerai, sudaryti iš aminorūgščių liekanų, sujungtų peptidiniais ryšiais specifine tvarka. Atlieka įvairias gyvybiškai svarbias funkcijas organizmuose. |
  | **Denatūravimas** | Baltymo antrinės, tretinės ir (kartais) ketvirtinės struktūros suardymas dėl fizinių (pvz., temperatūros) ar cheminių (pvz., rūgščių, šarmų, sunkiųjų metalų druskų) veiksnių. Dažniausiai negrįžtamas procesas, kurio metu baltymas praranda biologinį aktyvumą. |' (Size = -1), @p3='False', @p4='False' (Nullable = true), @p5='' (Size = 4000), @p6=NULL (DbType = Guid), @p7='0e4f1a55-522b-b67c-1177-9e6163e7e688' (Nullable = true), @p8=NULL (Size = 4000), @p9='Sukurkite išsamų dokumentą lietuvių kalba apie baltymų struktūrą ir savybes. Dokumentą turi sudaryti dvi dalys: detalus aprašomasis tekstas (`<summary>`) ir struktūrizuota atmintinė (`<cheatsheet>`) su lentelėmis bei terminų žodynėliu.
  
  Aprašomajame tekste (`<summary>`) paaiškinkite:
  1.  **Azoto turinčių organinių junginių įvairovę:** Trumpai apibūdinkite aminus, aminorūgštis ir baltymus. Paminėkite aminorūgščių amfoteriškumą.
  2.  **Baltymų sandaros pagrindus:** Paaiškinkite, kad baltymai sudaryti iš aminorūgščių (paminėkite 20 pagrindinių), sujungtų peptidiniais ryšiais. Aprašykite peptidinio ryšio susidarymą (reakcija tarp karboksigrupės ir aminogrupės, vandens molekulės atskilimas). Paaiškinkite dipeptidų, tripeptidų ir polipeptidų sąvokas. Įtraukite polipeptido grandinės fragmento scheminį vaizdavimą su R grupėmis: $$ HN—CH—CO—NH—CH—CO—NH—CH—CO—...—NH—CH—COO— $$ $$ \quad | \qquad \qquad | \qquad \qquad | \qquad \qquad \qquad \quad | $$ $$ \quad R¹ \qquad \quad R² \qquad \quad R³ \qquad \qquad \qquad Rⁿ $$
  3.  **Baltymų dydį ir sudėtingumą:** Nurodykite būdingą molinių masių diapazoną (nuo ~5000 iki kelių milijonų g/mol) ir paminėkite struktūros nustatymo bei sintezės sudėtingumą.
  4.  **Baltymų struktūros lygmenis:** Aprašykite visus keturis lygmenis (pirminę, antrinę, tretinę, ketvirtinę). Kiekvienam lygmeniui nurodykite jo esmę, stabilizuojančias jėgas (peptidiniai ryšiai, vandeniliniai ryšiai tarp pagrindinės grandinės, sąveikos tarp šoninių R grupių – hidrofobinės, vandeniliniai, joniniai, disulfidiniai ryšiai) ir būdingus pavyzdžius (pvz., α-spiralė, β-klostės antrinei; fermento aktyvusis centras tretinei; hemoglobinas ketvirtinei).
  5.  **Pirminės struktūros tyrimų reikšmę:** Paminėkite insuliną kaip pirmąjį baltymą su nustatyta pirmine struktūra (1953 m., apytikslė santykinė molekulinė masė ~5733).
  6.  **Baltymų savybes – Denatūravimą:** Apibrėžkite denatūravimą kaip erdvinės struktūros (2°, 3°, 4°) suardymą ir biologinio aktyvumo praradimą, dažniausiai išlaikant pirminę struktūrą.
  7.  **Negrįžtamąjį denatūravimą:** Paaiškinkite veiksnius (aukšta temperatūra, stiprios rūgštys ir šarmai, sunkiųjų metalų druskos – Pb²⁺, Cu²⁺, Hg²⁺) ir pateikite pavyzdžių (kiaušinio kepimas/virimas, pieno surauginimas, sunkiųjų metalų toksiškumas).
  8.  **Grįžtamąjį denatūravimą:** Paaiškinkite poveikį organinių tirpiklių (etanolis, acetonas), galimybę iškristi nuosėdoms ir renatūracijos sąvoką.
  9.  **Baltymų hidrolizę:** Apibrėžkite hidrolizę kaip pirminės struktūros ardymą (peptidinių ryšių nutraukimą), vykstantį veikiant vandeniui (katalizuojant rūgštims, šarmams ar fermentams – proteazėms). Paaiškinkite jos svarbą virškinimui (skaidymas iki aminorūgščių) ir aminorūgščių panaudojimą organizmo baltymų sintezei.
  10. **Baltymų apykaitą:** Trumpai aprašykite baltymų sintezės (anabolizmo) ir skaidymo (katabolizmo) procesus organizme, paminint galutinius katabolizmo produktus (CO₂, H₂O, amoniakas/karbamidas) ir energijos išsiskyrimą.
  
  Atmintinėje (`<cheatsheet>`) susisteminkite informaciją naudodami lenteles:
  *   Azoto turinčių organinių junginių klasės (junginys, aprašymas, pastabos).
  *   Aminorūgštys ir peptidinis ryšys (sąvoka, paaiškinimas).
  *   Baltymų struktūros lygmenys (lygmuo, aprašymas, stabilizuojančios jėgos, pavyzdys/pastabos).
  *   Baltymų tyrimai ir dydis (aspektas, informacija).
  *   Baltymų savybės: struktūros kitimai (procesas, aprašymas, poveikis struktūrai, grįžtamumas), įtraukiant denatūravimą, hidrolizę, renatūraciją.
  *   Denatūravimo veiksniai (veiksnys, poveikis, denatūravimo tipas, pavyzdys).
  *   Baltymų apykaita organizme (procesas, aprašymas, produktai).
  
  Taip pat įtraukite **Terminų žodynėlį** su šių sąvokų apibrėžimais: Amfoterinės savybės, Denatūravimas, Disulfidinis ryšys, Fermentai, Hidrolizė, Monomeras, Peptidinis ryšys, Polimeras, Polipeptidas, Proteazės, Renatūracija, Subvienetas.
  
  Pateikite tikslų, faktais pagrįstą turinį, remdamiesi bendromis biochemijos žiniomis. Nenaudokite nuorodų į išorinius šaltinius.' (Size = 4000), @p10='Chemija / Chemija 10 klasė / Vadovėlis' (Size = 1000), @p11='chemija chemija 10 klase vadovelis' (Size = 1000), @p12='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce', @p13='False' (Nullable = true), @p14='' (Size = 4000), @p15='# Organinė Chemija (II Dalis)
  
  ## 3. Azoto Turintys Organiniai Junginiai
  
  ### 3.2. Baltymų Struktūra ir Savybės
  
  #### Baltymų Molinė Masė
  
  Baltymų molinė masė svyruoja nuo 5000 iki kelių milijonų gramų moliui (apie 2,4 + 10).
  
  #### Baltymo Struktūros Schema
  
  Baltymo, kaip polipeptido, molekulės struktūra gali būti supaprastintai pavaizduota tokia schema:
  
  Peptidinis ryšys – Peptidinis ryšys – Peptidinis ryšys
  
  HN—CH—CO—NH—CH—CO—NH—CH—CO—...—NH—CH—COO—...
  
  Kur R¹, R², R³... – įvairios sudėties pakaitai.
  
  #### Baltymų Tyrimo ir Sintezės Sudėtingumas
  
  Mokslininkams kyla daug problemų, nustatant aminorūgščių jungimosi tvarką baltymuose ir baltymų molekulių struktūrą. Dėl šios priežasties baltymus itin sudėtinga sintetinti laboratorijose.
  
  #### Baltymų Hidrolizė
  
  Veikiant biokatalizatoriams (fermentams), žmogaus ir daugelio gyvūnų organizmuose (plonojoje žarnoje) baltymai hidrolizuojasi:
  
  Baltymas + H₂O (rūgšti terpė) → Polipeptidai + H₂O (rūgšti terpė)→ Dipeptidai + H₂O (rūgšti terpė) → Aminorūgštys.
  
  Nutrūkus peptidiniams ryšiams, susidaro aminorūgštys, iš kurių buvo sudarytas baltymas. Iš gautų rūgščių sintetinami specifiniai organizmui būtini baltymai. Organizme vyksta baltymų apykaita — baltymai susidaro ir suyra. Yrant baltymams, iš pradžių susidaro aminorūgštys, paskui — anglies dioksidas, amoniakas, karbamidas ir vanduo. Šių procesų metu išsiskiria tam tikras kiekis energijos, tačiau jis yra mažesnis negu yrant angliavandeniams arba riebalams.
  
  #### Baltymų Struktūra
  
  Baltymų struktūra yra keturių lygių:
  
  1.  **Pirminė struktūra:** Aminorūgštys išsidėsto polipeptidine linijine grandine.
  
  2.  **Antrinė struktūra:** Pirminė baltymo grandinė išsidėsto erdvėje — susisuka į spiralę arba išsidėsto plonais sluoksniais (klostėmis). Tai lemia papildomi vandeniliniai ryšiai tarp grupių —CO— ir —NH—.
  
  3.  **Tretinė struktūra:** Susisukusi spiralė ir šoninės grupės (pakaitai —CH₃, —OH, C₆H₅— ir kt.) išsidėsto erdvėje. Dėl atsiradusių papildomų ryšių tarp funkcinių grupių spiralė susilanksto. Tretinę baltymo struktūrą lemia pirminė struktūra.
  
  4.  **Ketvirtinė struktūra:** Daugelio baltymų molekulės sąveikauja tarpusavyje ir sudaro struktūras iš dviejų, trijų ar daugiau molekulių.
  
  **Paveikslėlio paaiškinimas:** Baltymo struktūros lygiai: A - antrinė struktūra, B - ketvirtinė struktūra.
  
  #### Insulino Struktūros Tyrimai
  
  1953 m. pirmąkart buvo ištirta baltymo – insulino (santykinė molekulinė masė lygi 5733) – pirminė struktūra (linijinė grandinė). Hormonas insulinas kontroliuoja gliukozės pasisavinimą. Šiuo metu jau ištirta per 100 000 baltymų pirminė struktūra. Kiekvienas baltymas yra atsakingas už tam tikrus procesus, vykstančius organizme.
  
  #### Baltymų Savybės
  
  Kaitinami baltymai sukreša. Tai reiškia, kad pakinta jų struktūra ir savybės. Tokius pačius pokyčius galima pastebėti paveikus kiaušinio baltymą rūgštimis, šarmais, švino, vario ir geležies druskų tirpalais. Šie pokyčiai yra negrįžtami. Trumpai paveikus baltymus skiestu etanolio ar propanono (acetono) tirpalu, susidaro nuosėdos, kurios vandenyje ištirpsta – tai grįžtamasis baltymo pokytis.
  
  #### Denatūravimas
  
  Baltymo struktūros pakitimas dėl temperatūros ir cheminių medžiagų poveikio vadinamas *denatūravimu*. Denatūruojant baltymus, pakinta jų antrinė ir tretinė struktūra.
  
  #### Apibendrinimas
  
  *   Azoto turintys organiniai junginiai yra aminai, aminorūgštys, baltymai.
  
  *   Pagal alkilais pakeistų vandenilio atomų skaičių amoniako (NH₃) molekulėje, aminai skirstomi į pirminius, antrinius ir tretinius.
  
  *   Aminorūgštimis vadinami organiniai junginiai, kurių molekulėse yra aminogrupė ir karboksigrupė. Dėl to šie junginiai turi ir rūgštinių, ir bazinių savybių.
  
  *   Reaguodamos tarpusavyje, aminorūgštys peptidiniais ryšiais susijungia į ilgas grandines ir susidaro gamtiniai polimerai — baltymai. Vykstant baltymų hidrolizei, peptidiniai ryšiai nutrūksta ir susidaro aminorūgštys.
  
  *   Gyvųjų organizmų baltymus sudaro 20 aminorūgščių.
  
  *   Kaitinami arba veikiami stiprių rūgščių, šarmų, sunkiųjų metalų druskų, baltymai pakinta negrįžtamai – denatūruojami.
  ' (Size = -1), @p16='Baltymų struktūra ir savybės' (Size = 2000), @p17='Azoto turintys organiniai junginiai / Baltymų struktūra ir savybės' (Size = 4000), @p18='azoto turintys organiniai junginiai baltymu struktura ir savybes' (Size = 2000), @p19='2', @p20='5', @p21='1', @p22='3', @p23=NULL (DbType = DateTime2)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [Scanners] SET [Active] = @p0, [CheatSheet] = @p1, [CheatSheet2] = @p2, [Deleted] = @p3, [FactErrors] = @p4, [FactErrorsExplanation] = @p5, [ParentCategory2Id] = @p6, [ParentCategoryId] = @p7, [ProcessorGenerateImagePrompt] = @p8, [Prompt] = @p9, [Reference] = @p10, [ReferenceSlug] = @p11, [SiteId] = @p12, [SpellingErrors] = @p13, [SpellingErrorsExplanation] = @p14, [Summary] = @p15, [Title] = @p16, [TitleBackup] = @p17, [TitleSlug] = @p18, [TotalCards] = @p19, [TotalCards2] = @p20, [TotalCategories] = @p21, [TotalPages] = @p22, [Verified] = @p23
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p24;