Vėžio paveldimumas

Šioje temoje nagrinėjami genetiniai dėsniai, lemiantys paveldimos informacijos perdavimą, įskaitant įvairias paveldimų ligų grupes. Taip pat aptariama vėžio prigimtis, jo ryšys su genų mutacijomis, bei genetinio konsultavimo svarba. Galiausiai, sužinoma apie genetikos specialistų rengimą Lietuvoje.

Genetinis konsultavimas
Genetinis konsultavimas yra skirtas asmenims, kuriems yra įtarimas dėl paveldimos ligos ar įgimtos raidos anomalijos, arba jei tokia rizika yra jų šeimoje. Genetinės konsultacijos metu gydytojai genetikai arba genetikai konsultantai teikia informaciją ir patarimus dėl paveldimų ligų rizikos, diagnostikos ir prevencijos. Pagrindinė genetinio konsultavimo įstaiga Lietuvoje yra Vilniaus universiteto ligoninės Medicininės genetikos centras. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedra rengia gydytojus genetikus ir medicinos genetikos magistrus.
Paveldimumo dėsniai
Žmonių, kaip ir kitų lytiškai besidauginančių organizmų, požymiai paveldimi pagal tam tikrus dėsningumus, kuriuos atrado Gregoras Mendelis. Šeimos genetinė informacija dažniausiai pateikiama genealoginio medžio ir aprašo forma. Paveldimos ligos skirstomos į penkias pagrindines grupes: chromosomines ligas (genomo pokyčiai), monogenines ligas (vieno geno mutacijos), mitochondrines ligas (mtDNR mutacijos), genetines somatinių ląstelių ligas (pvz., vėžys) ir daugiaveiksnes ligas (paveldimas polinkis sirgti). Monogeninių ligų paveldėjimas priklauso nuo chromosomų, kuriose yra pažeisti genai, pasiskirstymo. Daugiaveiksnių ligų atsiradimą lemia genų, esančių skirtingose genetinėse srityse, veikla kartu su aplinkos veiksniais.
Vėžio genai
Vėžiui būdingas nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis, kuris atsiranda dėl genų mutacijų, sutrikdančių ląstelės ciklo kontrolę. Signalų perdavimo sistema perduoda aplinkos veiksnio poveikį į ląstelės branduolį ir DNR. Skiriamos trys pagrindinės vėžio genų grupės: vėžio supresijos genai (stabdo dalijimąsi), onkogenai (aktyvina dalijimąsi) ir genai, dalyvaujantys DNR pažaidų reparacijoje (taiso DNR pažeidimus). Vėžio atsiradimas yra daugiapakopis procesas, kurio metu kaupiasi mutacijos. Pirmiausia atsiranda nekontroliuojamas ląstelių dalijimasis, vėliau formuojasi nauji klonai su papildomomis mutacijomis, kol galiausiai susidaro piktybinis auglys, galintis metastazuoti. Pavyzdys- storosios žarnos vėžio susidarymas, įvardijant konkrečius genus (APCTC, KRAS, SMAD4, TP53) ir procesus (DNR hipometilinimas), susijusius su kiekvienu etapu.
Vėžio rizikos veiksniai
Vėžys yra liga, pasireiškianti nekontroliuojamu genetiškai pakitusių ląstelių dauginimusi, gebėjimu naikinti sveikus audinius ir sudaryti metastazes. Dėl spartaus ląstelių dalijimosi susidaro augliai (navikai), kurie gali būti piktybiniai (karcinomos, sarkomos, limfomos, leukemijos, germinatyvinių ląstelių navikai, teratomos) ir nepiktybiniai. Karcinomos, pvz., krūties, prostatos, plaučių, sudaro didžiąją dalį piktybinių auglių. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra genotoksinis poveikis (cheminiai, fiziniai, biologiniai veiksniai), neigiami įpročiai (rūkymas), ultravioletinė spinduliuotė ir biologiniai veiksniai (pvz., žmogaus papilomos virusas). Europos kovos su vėžiu kodeksas rekomenduoja vengti rūkymo, nutukimo, per didelio švitinimosi saulėje, piktnaudžiavimo alkoholiu ir skatina sveiką mitybą bei fizinį aktyvumą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com