SQL log

  **Baltijos tautų pareiškimas**
  
  Baltijos asamblėja, siekdama, kad būtų realizuotos natūralios ir neatimamos tautų teisės, skelbia:
  
  - teisę gyventi istoriškai susiklosčiusioje savo teritorijoje;
  - teisę apsispręsti ir laisvai nustatyti savo politinį statusą;
  - teisę išsaugoti ir ugdyti savo kultūrą ir savitumą;
  - pareigą garantuoti pilietines teises ir suteikti teisę į kultūrinę savivaldą visoms jos teritorijoje gyvenančioms tautinėms ir etninėms grupėms;
  - teisę pasirinkti tokias ūkininkavimo formas, kurios užtikrina socialinį ir kultūrinį vientisumą ir raidą, taip pat gamtos išteklių tausojimą ir aplinkos išsaugojimą;
  - teisę savarankiškai bendradarbiauti su kitomis tautomis ir valstybėmis.
  
  Tuo Baltijos asamblėja išreiškia savo tautų siekimą atgauti valstybinį suverenitetą neutraliame ir demilitarizuotame Baltijos ir Skandinavijos regione.
  
  priversta pripažinti Sąjūdį, leisti reikšti savo idėjas spaudoje ir per televiziją. Tačiau norėdami pademonstruoti valdžią komunistai įsakė jėga išvaikyti rugsėjo 28 d. LLL mitingą. Vietos ir iš Baltarusijos atsiųstų specialių Vidaus reikalų ministerijos dalinių panaudotas smurtas sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Naudodamasi palankia proga Maskva pakeitė M. Gorbačiovui netinkamą konservatyvią LKP vadovybę.
  
  1988 m. spalio 22–23 d. LPS steigiamojo suvažiavimo eigą sekė, atstovų pranešimų ir kalbų klausė visa Lietuva. Dauguma dalyvių pasisakė už savarankiškos Lietuvos ateitį Sovietų Sąjungoje ir nepritarė pranešėjams, reikalaujantiems nepriklausomybės. Sąjūdžio spaudžiama sovietų valdžia pradėjo reabilituoti tremtinius, tikintiesiems grąžino Vilniaus arkikatedrą, lietuvių kalbą paskelbė valstybine, valstybės simboliais patvirtino „Tautišką giesmę“ ir trispalvę, tačiau siekti nepriklausomybės nuo SSRS LKP vadovai nė nemanė. 1989 m. pirmą kartą viešai minint Vasario 16-ąją, paskelbta, kad Sąjūdis teisėtomis priemonėmis sieks atkurti Lietuvos valstybingumą. Pritarimą šiam tikslui savo balsais patvirtino tauta. 1989 m. kovo mėn. triuškinama persvara prieš komunistus LPS laimėjo rinkimus į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą. Jame Lietuvos delegacija vieningai nutarė reikalauti šalies politinio ir ekonominio savarankiškumo. Tačiau pirmiausia reikėjo pasiekti, kad pasauliui būtų paviešintas Ribentropo–Molotovo paktas, paneigtas mitas, esą Lietuva savanoriškai įstojusi į SSRS.
  
  Suvažiavimo tribūną lietuvių delegacijos nariai panaudojo savo idėjoms skleisti. M. Gorbačiovui jie įteikė 1,8 mln. Lietuvos gyventojų parašais patvirtintą peticiją prieš numatomas SSRS konstitucijos pataisas, nepalankias Lietuvai. SSRS vadovui mėginant jas pateikti suvažiavimui balsuoti, atsitiko negirdėtas dalykas - 50 Lietuvos delegacijos narių atsisakė balsuoti ir protestuodami išėjo iš salės. Drąsūs mūsų delegacijos pareiškimai bei veiksmai veikė SSRS ir pasaulio viešąją nuomonę apie 1940 m. įvykius Lietuvoje, rengė dirvą šalies valstybingumui atkurti.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  5. Kokio bangos ilgio linija, priklausanti trečiosios eilės difrakciniam spektrui, sutampa su ketvirtosios eilės spektro linija, kurios bangos ilgis 0,49 µm?
  
  6. Į difrakcinę gardelę, kurios periodas 1,3 · 10⁻⁵ m, statmenai krinta monochromatinė šviesa. Apskaičiuokite jos bangos ilgį, kai kampas tarp antrosios ir trečiosios eilės spektrų lygus 2°30′.
  
  7. Difrakcinės gardelės periodas 8 µm. Ekranas įtaisytas lygiagrečiai su gardele už 2,5 m nuo jos. Į gardelę statmenai krinta monochromatinė šviesa, kurios bangos ilgis 0,42 µm. Koks atstumas yra tarp centrinės ir pirmosios eilės spektro linijų?
  
  ## 8.9. Šviesos poliarizacija
  
  Išnagrinėti interferencijos ir difrakcijos reiškiniai neabejotinai įrodo banginę šviesos prigimtį. Mechaninių bangų interferencija ir difrakcija būdinga tiek skersinėms, tiek išilginėms bangoms. Kokios yra šviesos bangos: skersinės ar išilginės? Jau užsiminėme, kad jos yra skersinės. Pabandykime tai pagrįsti.
  
  Mums padės šviesos poliarizacijos (pranc. *polarisation*, kil. iš gr. *polos* – ašigalis) reiškinys. Apskritai poliarizacija suprantama kaip virpesiai, vykstantys skersinėje bangoje tam tikromis kryptimis. Poliarizacija yra būdinga tik skersinėms bangoms. Skersinė banga, kurioje virpesiai vyksta visomis kryptimis, statmenomis jos sklidimo krypčiai, vadinama natūraliąja, arba nepoliarizuotąja. Kai virpesiai vyksta viena apibrėžta kryptimi (arba vienoje plokštumoje), banga vadinama poliarizuotąja, tiksliau, tiesiškai poliarizuota.
  
  Įprastinių šviesos šaltinių atomai (arba molekulės) atskirai vieni nuo kitų tuo pačiu metu išspinduliuoja' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  M(k) + H₂O(s) → MO(k) + H₂(d).
  
  3. Su šarmų tirpalais reaguoja metalai, esantys aktyvumo eilėje kairiau nuo vandenilio, ir tik tie, kurių oksidai bei hidroksidai reaguoja su šarmais. Tai Al, Sn, Pb, Zn, turintys amfoterinių savybių. Reakcijų pavyzdžiai:
  
  2Al(k) + 2NaOH(aq) + 6H₂O(s) → 2Na[Al(OH)₄](aq) + 3H₂(d);
  (natrio tetrahidroksoaliuminatas(III))
  
  Zn(k) + NaOH(aq) + 2H₂O(s) → Na[Zn(OH)₃](aq) + H₂(d).
  (natrio trihidroksocinkatas(II))
  
  4. Su rūgštimis metalai reaguoja labai įvairiai. Tai priklauso nuo jų aktyvumo ir rūgšties oksidacinių savybių. Toliau pateikiamos reakcijos, vykstančios metalams reaguojant su svarbiausiomis mineralinėmis rūgštimis: HCl, H₂SO₄, HNO₃.
  
  Pateikiamos tik tų metalų reakcijų schemos, kurių reikalaujama pagal chemijos valstybinio brandos egzamino programą.
  
  **Metalų su HCl reakcijų schema**
  
  Metalai su druskos rūgštimi reaguoja pagal schemą:
  
  M + HCl (prask.) → MCl + H₂.
  
  Nereaguoja metalai, esantys aktyvumo eilėje už vandenilio.
  
  **Metalų su H₂SO₄ reakcijų schemos**
  
  **Praskiesta sieros rūgštis**
  
  Metalai reaguoja pagal schemą:
  
  M + H₂SO₄ (prask.) → MSO₄ + H₂.
  
  Nereaguoja metalai, esantys aktyvumo eilėje už vandenilio.
  
  **Koncentruota sieros rūgštis**
  
  Cu(k) + H₂SO₄(s) (konc.) → CuSO₄(aq) + SO₂(d) + H₂O(s);
  
  *Redokso schema:*
  Cu⁰ - 2e⁻ → Cu⁺² | 1
  S⁺⁶ + 2e⁻ → S⁺⁴ | 1
  *Bendroji joninė lygtis:* Cu⁰ + S⁺⁶ → Cu⁺² + S⁺⁴.
  
  Gautus koeficientus įrašome į bendrąją reakcijos lygtį:
  
  Cu(k) + H₂SO₄(s) (konc.) → CuSO₄(aq) + SO₂(d) + H₂O(s).
  
  Kadangi sieros atomų reakcijos produktuose yra dukart daugiau nei reaguojančiosiose medžiagose, todėl prieš sieros rūgšties cheminę formulę ir vandens cheminę formulę rašome koeficientą „2“. Gautus koeficientus įrašome į bendrąją reakcijos lygtį:
  
  Cu(k) + 2H₂SO₄(s) (konc.) → CuSO₄(aq) + SO₂(d) + 2H₂O(s).
  
  **Metalų su HNO₃ reakcijų schemos**
  
  **Praskiesta azoto rūgštis**
  
  Varis reaguoja taip:
  
  Cu(k) + HNO₃(aq) (prask.) → Cu(NO₃)₂(aq) + NO(d) + H₂O(s);
  
  *Redokso schema:*
  Cu⁰ - 2e⁻ → Cu⁺² | 3
  N⁺⁵ + 3e⁻ → N⁺² | 2
  *Bendroji joninė lygtis:* 3Cu⁰ + 2N⁺⁵ → 3Cu⁺² + 2N⁺².' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  ## Jėzuitų ordino įkūrimas
  
  Svarbiausiu Tridento susirinkimo nutarimų įgyvendinimo ir kontrreformacijos įrankiu tapo ispano Ignaco Lojolos įkurtas jėzuitų ordinas. Jėzuitai garsėjo kariška tvarka, besąlygišku klusnumu vadovybei. Svarbiausias jų tikslas buvo stiprinti Katalikų bažnyčią. Specialus ordino nario dvasinis bei mokslinis pasirengimas truko iki dešimties metų. Kitaip nei kitų ordinų vienuoliai, jėzuitai ne užsidarė vienuolynuose, o veikė visuomenėje. Buvo sakoma, kad pagrindinės jų veiklos vietos yra sakykla, klausykla ir mokykla. Jėzuitai stengėsi neišsiskirti iš pasauliečių: slėpė priklausomybę ordinui, nenešiojo bažnytinių rūbų, noriai bendravo, diskutavo apie religiją.
  
  Ordinas rūpinosi jaunimo auklėjimu, labdara, misionieriška veikla, mokslu. Jėzuitų misionieriai platino katalikybę tolimosiose Japonijoje ir Kinijoje, Lotynų Amerikoje. Tikėdamiesi per auklėjimą paveikti jaunimą, steigė mokyklų, kolegijų, universitetų. Juose daugiausia dėmesio skirta humanitariniams mokslams, kurie tinkamiausi katalikybei skleisti. Gabiausius mokinius kvietė tapti ordino nariais. Jėzuitų pastangomis paspartėjo mokslo ir švietimo plėtra Europoje, daugėjo raštingų, išsilavinusių žmonių. Jėzuitai tapdavo karalių patarėjais, nuodėmklausiais, sosto įpėdinių auklėtojais. Tai leido ordinui įgyti didelę politinę įtaką.
  
  Labiau negu kitų priemonių, kurių dera imtis prieš labai paplitusį, Vokietijoje siaučiantį blogį, ieškoti tos, kurią teikia universitetai, savo religinio gyvenimo pavyzdžiu ir katalikiškos doktrinos neperkamumu atvedantys žmogų į gera, atrodo ne tik protinga, bet ir absoliučiai būtina ir iš tiesų įkvėpta Dievo. Tepadaro Apvaizda, kad tai iš dalies galėtų įvykti dieviškam gailestingumui padedant, per mūsų Draugijos kolegiją, kurią Jūsų Didenybė įkurs Vienoje.
  
  ## Barokas - kontrreformacijos simbolis
  
  Atsinaujinusi Katalikų bažnyčia siekė paveikti ne tik tikinčiųjų protus, bet ir jausmus. Katalikybės propagandai talkino ir esamų bei naujai paskelbtų šventųjų kultas. Suklestėjo kelionės į šventąsias vietas, religinės apeigos, procesijos. Įspūdžiui sustiprinti pasitelkta įvairių meno krypčių: nuo muzikos, dailės kūrinių iki įspūdingų architektūros šedevrų. Kontrreformacijos judėjimas XVI a. II pusėje paskatino' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;