Mūsų Galaktika

Šioje temoje apžvelgiama mūsų Galaktikos struktūra, įskaitant Paukščių Taką, žvaigždžių spiečius ir tarpžvaigždinę medžiagą. Taip pat nagrinėjami įvairūs ūkų tipai: tamsieji, atspindžio, emisijos ir planetiškieji ūkai. Galiausiai, susipažįstama su Galaktikos magnetiniu lauku.

Galaktikos magnetinis laukas
Galaktikos magnetinio lauko linijos driekiasi išilgai spiralinių vijų. Jis yra daug silpnesnis už Žemės magnetinį lauką. Nors jis neveikia žvaigždžių, jis veikia tarpžvaigždinių dulkių ir kosminių spindulių judėjimą. Magnetinis laukas orientuoja tarpžvaigždines dulkes ir verčia elektringąsias kosmines daleles judėti uždaromis kreivėmis.
Kosminiai ūkai
Kosminiai ūkai yra matomos tarpžvaigždinės medžiagos (dujų ir dulkių) sankaupos. Jie klasifikuojami pagal sąveiką su šviesa: tamsieji ūkai sugeria šviesą, atspindžio ūkai atspindi netoliese esančių žvaigždžių šviesą, o emisiniai ūkai patys švyti dėl dujų jonizacijos (dažniausiai sukeltos artimų karštų žvaigždžių). Planetiškieji ūkai ir supernovų likučiai yra susiję su žvaigždžių evoliucijos pabaiga.
Mūsų Galaktika - Paukščių Takas
Paukščių Takas yra šviesi juosta nakties danguje, sudaryta iš daugybės tolimų žvaigždžių – tai mūsų Galaktikos disko vaizdas iš vidaus. Galaktika yra didžiulė, gravitacijos surišta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų ir dulkių sistema. Ji turi spiralinę struktūrą su centriniu telkiniu (branduoliu), disku ir spiralinėmis vijomis. Žiūrint iš šono, Galaktika primena iškilųjį lęšį.
Paukščių takas ir galaktika
Paukščių takas yra plati, netaisyklingos formos šviesos juosta danguje, sudaryta iš daugybės blyškių žvaigždžių. Tai pagrindinė mūsų Galaktikos dalis, bet ne visa Galaktika. Galaktika – tai didžiulė gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų ir dulkių sistema. Žvaigždės Galaktikoje išsidėsčiusios spiralinėmis vijomis, besivyniojančiomis nuo branduolio. Saulė yra spiralinės vijos pakraštyje ir apsisuka apie Galaktikos centrą per 230 milijonų metų.
Paukščių Takas ir mūsų Galaktika
Paukščių Takas yra šviesi juosta nakties danguje, kurią sudaro daugybė tolimų, neišskiriamų žvaigždžių. Tai yra mūsų Galaktikos – didžiulės, gravitaciškai susietos žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų ir dulkių sistemos – pagrindinės plokštumos vaizdas. Galaktika turi spiralinę struktūrą, susidedančią iš centrinio branduolio, disko ir spiralinių vijų. Jos forma primena iškilųjį lęšį. Saulė yra viena iš milijardų Galaktikos žvaigždžių, esanti jos diske, spiralinės vijos pakraštyje, maždaug \(9\) kiloparsekų atstumu nuo centro. Saulės sistemos orbitinis periodas aplink Galaktikos centrą yra apie \(230\) milijonų metų.
Tarpžvaigždinė medžiaga
Tarpžvaigždinė medžiaga yra materija (dujos ir dulkės), užpildanti erdvę tarp žvaigždžių Galaktikoje. Ją sudaro apie 99% masės dujų (daugiausia vandenilis ir helis) ir apie 1% masės dulkių (smulkios kietos dalelės). Ši medžiaga pasiskirsčiusi netolygiai, formuodama retesnes sritis ir tankesnius debesis. Joje taip pat yra magnetinių laukų ir kosminių spindulių.
Tarpžvaigždinė medžiaga
Tarpžvaigždinė medžiaga užpildo erdvę tarp žvaigždžių. Ją sudaro dujos (atomai, jonai, elektronai, molekulės) ir dulkės. Tarpžvaigždinė medžiaga yra nevienalytė: vainikinės (tarpdebesinės) dujos ir dujų bei dulkių debesys. Didžiąją dalį tarpžvaigždinių dujų sudaro vandenilis. Tarpžvaigždinėje erdvėje taip pat yra kitų cheminių elementų ir sudėtingų molekulių. Tarpžvaigždinės dulkės turi kietą branduolį, padengtą apvalkalu.
Tarpžvaigždinė medžiaga
Tarpžvaigždinė medžiaga yra medžiaga (dujos ir dulkės), užpildanti erdvę tarp žvaigždžių Galaktikoje. Ją sudaro maždaug 99% masės sudarančios labai retos dujos (daugiausia vandenilis ir helis) ir apie 1% masės sudarančios mažytės dulkių dalelės. Ši medžiaga pasiskirsčiusi labai netolygiai, formuodama skirtingos temperatūros ir tankio sritis: nuo karštų, retų vainikinių dujų iki šaltų, tankių molekulinių debesų. Dulkės, sudarytos iš silikatinių ar grafitinių branduolių su ledo apvalkalais, efektyviai sugeria ir sklaido regimąją šviesą. Neutralus vandenilis, nors nematomas optiškai, yra svarbi komponentė, aptinkama pagal jo skleidžiamas radijo bangas (\(21 \text{ cm}\)). Tarpžvaigždinėje erdvėje taip pat yra magnetinių laukų ir kosminių spindulių.
Ūkai
Tankūs tarpžvaigždinių dulkių ir dujų telkiniai, sugeriantys žvaigždžių šviesą, vadinami tamsiaisiais ūkais. Debesys, atspindintys gretimų žvaigždžių šviesą, vadinami atspindžio ūkais. Sužadinti ir švytintys ūkai vadinami emisiniais ūkais. Juos švytėti verčia netoliese esančios karštos žvaigždės. Taip pat egzistuoja supernovų likučių ūkai (iš sprogusių žvaigždžių medžiagos) ir planetiškieji ūkai (nuo žvaigždžių atitrūkę išoriniai sluoksniai).
Ūkų tipai
Ūkai yra matomos tarpžvaigždinės medžiagos sankaupos. Jie klasifikuojami pagal sąveiką su šviesa ir prigimtį. Tamsieji ūkai yra tankūs dulkių debesys, kurie atrodo kaip tamsios sritys, nes sugeria už jų esančių žvaigždžių šviesą. Atspindžio ūkai šviečia atspindėdami netoliese esančių žvaigždžių šviesą; jų spektras panašus į šviesą atspindinčios žvaigždės spektrą. Emisiniai ūkai (arba HII sritys) patys švyti rausva šviesa, nes jų dujas (daugiausia vandenilį) jonizuoja netoliese esančių karštų, jaunų žvaigždžių ultravioletinė spinduliuotė. Planetiškieji ūkai ir supernovų likučiai yra susiję su žvaigždžių evoliucijos pabaiga – tai mirštančių ar sprogusių žvaigždžių išmesta medžiaga, kuri švyti.
Žvaigždžių spiečiai
Žvaigždžių spiečiai yra gravitacijos susietos žvaigždžių grupės Galaktikoje. Skiriami du pagrindiniai tipai: padrikieji ir kamuoliniai. Padrikuosius spiečius sudaro nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų jaunesnių žvaigždžių. Jie randami Galaktikos diske ir yra palyginti neilgalaikiai, išsisklaidantys per maždaug milijardą metų. Kamuolinius spiečius sudaro šimtai tūkstančių senų žvaigždžių. Jie yra sferinės formos, labai tankūs centre ir telkiasi aplink Galaktikos centrą bei jos haloe.
Žvaigždžių spiečiai
Žvaigždžių spiečiai yra gravitaciškai susijusios žvaigždžių grupės Galaktikoje. Skiriami du pagrindiniai tipai: padrikieji ir kamuoliniai. Padrikuosius spiečius sudaro dešimtys ar šimtai jaunų žvaigždžių, jie yra Galaktikos diske ir yra mažiau stabilūs. Kamuoliniai spiečiai yra masyvūs, sferiški, sudaryti iš šimtų tūkstančių senų žvaigždžių, randami Galaktikos halo ir aplink centrą.
Žvaigždžių spiečiai
Galaktikoje žvaigždės grupuojasi į spiečius. Yra dvi pagrindinės spiečių rūšys: padrikieji (galaktiniai) ir kamuoliniai. Padrikuosius spiečius sudaro dešimtys ar šimtai mažai koncentruotų žvaigždžių, esančių Galaktikos diske. Jie nėra stabilūs ir suyra dėl Galaktikos žvaigždžių traukos. Kamuoliniai spiečiai yra simetriški dariniai, sudaryti iš šimtų tūkstančių koncentruotų žvaigždžių. Jie daugiausia išsidėstę Galaktikos centre ir yra labai toli.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com