Mišrusis laidininkų jungimas

Šioje temoje nagrinėjamas mišrusis laidininkų jungimas, kai grandinėje yra ir nuosekliai, ir lygiagrečiai sujungtų elementų. Mokomasi, kaip supaprastinti tokias grandines, pakeičiant jas ekvivalentiškomis, ir apskaičiuoti jų pilnutinę varžą. Taip pat aptariamas Vitstono tiltelio principas.

Įtampos ir varžos skaičiavimas nuosekliajame jungime
Nuosekliajame jungime srovės stipris visuose elementuose yra vienodas. Įtampa tarp rezistorių pasiskirsto proporcingai jų varžoms. Tai reiškia, kad \(U_1/U_2 = R_1/R_2\). Žinant vieno rezistoriaus įtampą ir varžą, bei kito rezistoriaus varžą, galima apskaičiuoti įtampą ant antrojo rezistoriaus. Panašiai, žinant dviejų rezistorių įtampas ir vieno iš jų varžą, galima apskaičiuoti kito rezistoriaus varžą.
Laidininko ilgio skaičiavimas
Norint apskaičiuoti laidininko ilgį, naudojama laidininko varžos formulė: \(R = \rho * l / S\), kur \(R\) – varža, \(\rho\) – savitoji varža, \(l\) – ilgis, \(S\) – skerspjūvio plotas. Taip pat taikomas Omo dėsnis: \(R = U / I\), kur \(U\) – įtampa, \(I\) – srovės stipris. Sulyginus šias dvi formules, galima išreikšti ir apskaičiuoti laidininko ilgį: \(l = (U * S) / (\rho * I)\).
Mišrusis laidininkų jungimas
Mišrusis laidininkų jungimas – tai elektros grandinės konfigūracija, kurioje naudojami tiek nuosekliojo, tiek lygiagrečiojo jungimo principai. Šis jungimo būdas dažnai sutinkamas sudėtinguose elektroniniuose prietaisuose, ypač radiotechnikoje. Mišriajam jungimui netaikomos jokios naujos taisyklės; pakanka žinoti nuosekliojo ir lygiagrečiojo jungimo dėsnius bei mokėti grandines pakeisti ekvivalentiškomis.
Pilnutinės varžos skaičiavimas
Sprendžiant mišriojo jungimo uždavinius, būtina nustatyti, kurie grandinės elementai sujungti nuosekliai, o kurie – lygiagrečiai. Tada, taikant atitinkamas formules, pirminė grandinė supaprastinama, pakeičiant ją ekvivalentine. Šis procesas kartojamas tol, kol gaunama viena pilnutinė grandinės varža. Pavyzdžiui, jei du rezistoriai sujungti lygiagrečiai, jų bendra varža apskaičiuojama pagal formulę: \(1/R = 1/R_1 + 1/R_2\). Jei keli rezistoriai sujungti nuosekliai, jų bendra varža yra jų varžų suma: \(R = R_1 + R_2 + ...\)
Vienodo potencialo taškų metodas
Kai kurios grandinės dalys gali būti sujungtos labai mažos varžos laidininkais. Pagal Omo dėsnį (\(U = I * R\)), jei varža (\(R\)) lygi nuliui, tai ir įtampa (\(U\)) tarp tų taškų lygi nuliui. Tai reiškia, kad tų taškų potencialai yra lygūs. Nustačius šiuos vienodo potencialo taškus, grandinę galima gerokai supaprastinti ir lengviau apskaičiuoti jos pilnutinę varžą. Šis metodas ypač naudingas sprendžiant sudėtingesnius mišriojo jungimo uždavinius.
Vitstono tiltelis
Vitstono tiltelis – tai prietaisas, skirtas nežinomai varžai matuoti. Jį sudaro keturios varžos, sujungtos į keturkampį. Trijų varžų (\(R_1\), \(R_2\), \(R_3\)) vertės yra žinomos, o ketvirtosios (\(R_x\)) – nežinoma. Vienoje keturkampio įstrižainėje įjungtas srovės šaltinis, kitoje – galvanometras (prietaisas srovei matuoti). Keičiant \(R_1\) ir \(R_2\) varžas (pvz., naudojant reochordą), randama tokia padėtis, kai galvanometras nerodo srovės. Tai reiškia, kad grandinė yra subalansuota, o taškų, prie kurių prijungtas galvanometras, potencialai yra lygūs. Tada galioja lygybės: \(I_1 R_1 = I_2 R_x\) ir \(I_1 R_2 = I_2 R_3\). Iš šių lygčių išreiškiama nežinoma varža: \(R_x = R_3 * (R_1/R_2)\).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com