Nepaisant M. Gorbačiovo reformų, SSRS ekonomika toliau smuko. Prekių perpardavinėjimas didesnėmis kainomis kėlė gyventojų nepasitenkinimą. 1988 m. buvo atskleistas biudžeto deficitas, o gyventojų perkamoji galia mažėjo.

Komunizmo žlugimą Rytų Europoje lėmė ekonomikos stagnacija, SSRS nesikišimas ir gyventojų nepasitenkinimas. Lenkijoje „Solidarumas“ laimėjo rinkimus ir L. Valensa tapo prezidentu. Rytų Vokietijoje po masinių protestų buvo nugriauta Berlyno siena ir įvyko susijungimas su Vakarų Vokietija. Čekoslovakijoje po „Aksominės revoliucijos“ prezidentu tapo V. Havelas. Ostalgija – nostalgija buvusiam komunistiniam režimui, ypač socialinėms garantijoms.

13. Gorbačiovo vidaus politika rėmėsi dviem principais: pertvarka (ekonominės ir politinės reformos) ir viešumu (didesnis atvirumas). Pertvarka apėmė rinkos ekonomikos elementų įvedimą, nepartinių įtraukimą į politiką ir įmonių savarankiškumo didinimą, tačiau žemės ūkis liko nepakeistas. Viešumas leido paleisti politinius kalinius, sumažino cenzūrą, skatino atvirą diskusiją, atskleidė sovietinius nusikaltimus ir socialines problemas.

SSRS atsirado parlamentarizmo bruožų: 1989 m. vyko demokratiški rinkimai, o 1990 m. buvo panaikintas konstitucinis komunistų partijos vadovaujantis vaidmuo. M. Gorbačiovas tapo pirmuoju ir vieninteliu SSRS prezidentu. Rusijos SFSR paskelbė savo įstatymų viršenybę, o B. Jelcinas buvo išrinktas Rusijos prezidentu.

Michailas Gorbačiovas, tapęs SSRS vadovu 1985 m., inicijavo „perestroikos“ ir „viešumo“ reformas, siekdamas įveikti gilėjančią ekonominę, socialinę ir politinę krizę. Pagrindinės problemos apėmė neefektyvią planinę ekonomiką, dideles karines išlaidas, visuomenės apatiją, korupciją partijoje ir nuostolingą karą Afganistane. Užsienio politikoje SSRS hegemonija Rytų Europoje tapo našta.

1991 m. rugpjūtį įvyko nesėkmingas pučas, kurį organizavo reformomis nepatenkinti asmenys. Demokratinės jėgos, vadovaujamos B. Jelcino, pučą numalšino. 1991 m. gruodį Belovežo susitarimu Rusija, Baltarusija ir Ukraina paskelbė SSRS pabaigą. M. Gorbačiovas atsistatydino, o SSRS nustojo egzistuoti. Buvo įkurta Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS).

13. Gorbačiovo užsienio politika siekė sumažinti įtampą su Vakarais. SSRS atsisakė ekspansinės politikos, išvedė kariuomenę iš Afganistano ir atsisakė Brežnevo doktrinos. Buvo pasirašytos svarbios ginkluotės mažinimo sutartys su JAV, o Varšuvos sutarties organizacija buvo panaikinta.