Ispanijos pilietinis karas, vykęs 1936–1939 metais, buvo tarsi artėjančio Antrojo pasaulinio karo repeticija. Šiame kare kovėsi generolo Fransisko Franko vadovaujami perversmininkai (nacionalistai) ir demokratiškai išrinkta Ispanijos respublikos vyriausybė (respublikonai). Į karą įsitraukė ir kitos valstybės: Vokietija ir Italija rėmė F. Franką, o SSRS – respublikonus. Pats konfliktas tapo naujos ginkluotės bandymų poligonu. Galiausiai respublikonai pralaimėjo, ir Ispanijoje įsigalėjo F. Franko diktatūra.

Nepaisant Vakarų Europos šalių vilčių, Adolfas Hitleris nesustojo. 1939 metų kovą iš Lietuvos buvo atimtas Klaipėdos kraštas. Lenkijai atmetus reikalavimą grąžinti Gdanską, Didžioji Britanija ir Prancūzija pažadėjo Lenkijai paramą ir pradėjo derybas su SSRS. A. Hitleris pasiūlė J. Stalinui nepuolimo sutartį. J. Stalinas sutiko, tikėdamasis karo tarp Vokietijos ir Vakarų. 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje buvo pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas su slaptuoju protokolu, kuriuo Vokietija ir SSRS pasidalijo įtakos sferas Rytų Europoje. Pasaulis apie slaptąjį protokolą sužinojo tik vėliau, o SSRS jį pripažino tik 1989 metais. Šis paktas leido dviem diktatoriams pradėti Antrąjį pasaulinį karą.

XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje tarptautiniai santykiai smarkiai blogėjo dėl pasaulinės ekonomikos krizės ir diktatūrų plitimo. Versalio sistema, sukurta taikai Europoje užtikrinti, buvo pažeidžiama dėl fašistinės Italijos, nacistinės Vokietijos ir komunistinės SSRS veiksmų. Italija užpuolė Etiopiją, o Vokietija pasitraukė iš Tautų Sąjungos, nustojo vykdyti Versalio taikos įsipareigojimus, pradėjo intensyviai ginkluotis ir įžengė į Reino zoną. Italija ir Vokietija sudarė Ašies susitarimą, pasidalydamos įtakos sferas. Japonija, įsiveržusi į Kiniją, taip pat kėlė didelę grėsmę. SSRS, vadovaujama Josifo Stalino, siekė „pasaulinės revoliucijos“ ir slapta bendradarbiavo su Vokietija karinėje srityje, tikėdamasi sukelti karą tarp Reicho ir Vakarų bloko.

Adolfas Hitleris, įtvirtinęs savo valdžią Vokietijoje, siekė revanšo už Versalio taikos sutartį ir suvienyti visas vokiečių gyvenamas žemes. Pirmasis jo taikinys buvo Austrija, kurią Vokietija aneksavo 1938 metais (šis įvykis žinomas kaip anšliusas). Austrai aneksijai nesipriešino. Didžioji Britanija ir Prancūzija nesiėmė jokių veiksmų. Vėliau A. Hitleris pareikalavo, kad Čekoslovakija perduotų Sudetų sritį. Miuncheno konferencijoje Didžioji Britanija ir Prancūzija, vykdydamos nuraminimo politiką, sutiko su šiuo reikalavimu, tikėdamosi išvengti karo. Čekoslovakija buvo priversta atiduoti Sudetus Vokietijai.